Baidarių maršrutai

1 dienos maršrutai:

 

1.1. Upė Būka – Baluošo ež. (iki Vaidžiuškės km.)

  •  

    10 km.

  •  

    apie 4 val.

Plačiau

Vingiuota Būka iki pat Baluošo ežero teka išskirtinai tik miško vietovėmis. Kairiajame jos krante stūkso Ažvinčių giria, dešiniajame – Vyžių miškas. Aplinkiniai miškai ir girios maitina upę savo vandenimis, todėl Būka yra viena švariausių Lietuvos upių. Kadaise Būka tarnavo kaip sielių plukdymo kelias. Upėje pastebėsite medinių užtvankų liekanų, kurios buvo skirtos pakelti vandens lygį, kad sieliai laisvai praplauktų.
Maršrutą pradėsite Ineigos stovyklavietėje. Čia patogu pasiruošti žygiui, į seklų upės krantą leisti baidares.
Būka yra kiek siauresnė, nei įprastos didžiosios upės, vingiai čia mažesni, todėl niekada nežinai, kas laukia už posūkio. Kadangi upė teka per drėgnus miškus – pakrančių augalija čia yra įvairesnė, o patogių sustojimo vietų yra kiek mažiau.
Netrukus pakeliui jus pasitiks Vaišnoriškiškės kaimo gyventojų lieptai su senovinio liaudies stiliaus pastatais. Kaimą dalija senasis Tauragnų – Braslavo vieškelis, kuris buvo svarbi prekybos kelio Vilnius – Ryga dalis. Ten, kur vieškelis kerta Būkos upę, dešiniajame krante stovėjo sena smuklė, minima jau 1765 m. Pirmasis dvaras šiame kaime buvo įkurtas 1830 m., o vėliau buvo įkurti dar keturi dvarai. Paslaptingiausiu pastatu čia buvo laikomas kluonas, kuriame, kaip tariama, girdimi ten gyvenančių naminukų garsai.
Nuo Vaišnoriškės kaimo susiaurėjusi upės vaga tampa vingiuota, vandens tėkmė – stipresnė. Vingiuose pasitaiko gilesnių duobių. Plaukdami aptiksite kelias įspūdingas medžių sąvartas, atsiradusias seniems medžiams nuo stačių smėlėtų skardžių nuvirtus į upę. Keliose vietose baidares galbūt teks perkelti per medžių užvartas arba pervilkti krantu. Nepamirškite, kad keliant baidarę per medžio užvartą, abiejų komandos narių veiksmai turi būti darnūs! Antraip gresia neplanuotos maudynės upės vandenyse. Tai, žinoma, ekstremalus nuotykis, suteikiantis gerų emocijų.
Kai kur upės vaga išsišakoja į dvi dalis. Viena iš jų – netikra vaga, pasibaigianti aklaviete ir kemsynais. Priplaukę tokį išsišakojimą, iš vandens augalų judėjimo nustatykite, kuria upės šaka laisvai teka vanduo. Ten ir plaukite.
Pasigėrėję Būkos vaizdais ir įveikę visas jos kliūtis, įplauksite į Baluošo ežerą. Jis atsiveria nuostabaus grožio peizažu: ežere stūkso 7 salos, tapybiškai vingiuoja pušynais apaugusi kranto linija. Įplaukę į Baluošą dešinėje pusėje aptiksite Adomragį. Tai graži vieta apsistoti, pasistiprinti maistu. Jeigu plaukiate ne vieni, čia galite palaukti, kol susirinks visa jūsų komanda. Adomragyje atrasite ir puikią maudynių vietą. Ypač skaidrus atabradas yra pačiame rago smaigalyje.
Labai prašome visų – nepalikite šiukšlių. Išmesti jas galėsite nakvynės arba finišo vietoje.
Toliau Baluošo ežeru plaukite pietryčių kryptimi iki priplauksite betoninį tiltą, jungiantį Baluošo ir Baluošykščio ežerus. Bus apie 1,5 km. kelio arba 15-20 min. plaukimo. Jums reikia taikyti į priešingą ežero krantą. Kairėje turi likti Liepų sala, dešinėje – iškyšulys, vadinamas Beržaragiu. Nuo Beržaragio iškyšulio pamatysite finišą – betoninį tiltą, prieš jį ir baigsite savo maršrutą.

 

1.2. Upė Būka – upė Srovė (iki Ginučių malūno)

  •  

    15 km.

  •  

    apie 5,5 val.

Plačiau

Vingiuota Būka iki pat Baluošo ežero teka išskirtinai tik miško vietovėmis. Kairiajame jos krante stūkso Ažvinčių giria, dešiniajame – Vyžių miškas. Aplinkiniai miškai ir girios maitina upę savo vandenimis, todėl Būka yra viena švariausių Lietuvos upių. Kadaise Būka tarnavo kaip sielių plukdymo kelias. Upėje pastebėsite medinių užtvankų liekanų, kurios buvo skirtos pakelti vandens lygį, kad sieliai laisvai praplauktų.
Maršrutą pradėsite Ineigos stovyklavietėje. Čia patogu pasiruošti žygiui, į seklų upės krantą leisti baidares.
Būka yra kiek siauresnė, nei įprastos didžiosios upės, vingiai čia mažesni, todėl niekada nežinai, kas laukia už posūkio. Kadangi upė teka per drėgnus miškus – pakrančių augalija čia yra įvairesnė, o patogių sustojimo vietų yra kiek mažiau.
Netrukus pakeliui jus pasitiks Vaišnoriškiškės kaimo gyventojų lieptai su senovinio liaudies stiliaus pastatais. Kaimą dalija senasis Tauragnų – Braslavo vieškelis, kuris buvo svarbi prekybos kelio Vilnius – Ryga dalis. Ten, kur vieškelis kerta Būkos upę, dešiniajame krante stovėjo sena smuklė, minima jau 1765 m. Pirmasis dvaras šiame kaime buvo įkurtas 1830 m., o vėliau buvo įkurti dar keturi dvarai. Paslaptingiausiu pastatu čia buvo laikomas kluonas, kuriame, kaip tariama, girdimi ten gyvenančių naminukų garsai.
Nuo Vaišnoriškės kaimo susiaurėjusi upės vaga tampa vingiuota, vandens tėkmė – stipresnė. Vingiuose pasitaiko gilesnių duobių. Plaukdami aptiksite kelias įspūdingas medžių sąvartas, atsiradusias seniems medžiams nuo stačių smėlėtų skardžių nuvirtus į upę. Keliose vietose baidares galbūt teks perkelti per medžių užvartas arba pervilkti krantu. Nepamirškite, kad keliant baidarę per medžio užvartą, abiejų komandos narių veiksmai turi būti darnūs! Antraip gresia neplanuotos maudynės upės vandenyse. Tai, žinoma, ekstremalus nuotykis, suteikiantis gerų emocijų.
Kai kur upės vaga išsišakoja į dvi dalis. Viena iš jų – netikra vaga, pasibaigianti aklaviete ir kemsynais. Priplaukę tokį išsišakojimą, iš vandens augalų judėjimo nustatykite, kuria upės šaka laisvai teka vanduo. Ten ir plaukite.
Pasigėrėję Būkos vaizdais ir įveikę visas jos kliūtis, įplauksite į Baluošo ežerą. Jis atsiveria nuostabaus grožio peizažu: ežere stūkso 7 salos, tapybiškai vingiuoja pušynais apaugusi kranto linija. Įplaukę į Baluošą dešinėje pusėje aptiksite Adomragį. Tai graži vieta apsistoti, pasistiprinti maistu. Jeigu plaukiate ne vieni, čia galite palaukti, kol susirinks visa jūsų komanda. Adomragyje atrasite ir puikią maudynių vietą. Ypač skaidrus atabradas yra pačiame rago smaigalyje.
Labai prašome visų – nepalikite šiukšlių. Išmesti jas galėsite nakvynės arba finišo vietoje.
Toliau Baluošo ežeru plaukite pietryčių kryptimi iki priplauksite betoninį tiltą, jungiantį Baluošo ir Baluošykščio ežerus. Bus apie 1,5 km. kelio arba 15-20 min. plaukimo. Jums reikia taikyti į priešingą ežero krantą. Kairėje turi likti Liepų sala, dešinėje – iškyšulys, vadinamas Beržaragiu. Nuo Beržaragio iškyšulio pamatysite betoninį tiltą – reiks plaukti po juo.
Iš Baluošo ežero išteka 150 m ilgio upelis. Jo smagi srovė nuplukdys jūsų baidarę į nedidelį Baluošykščio ežeriuką. Baluošykštyje, kairėje palikę Simoniškio, o dešinėje – Vaidžiuškių kaimus, plaukite išilgai iki kito ežero galo. Ten, kairėje pusėje tarp švendrių pastebėsite Skriogžlės upelio ištakas. Skriogžlės ilgis – apie 0,9 km. Iš pradžių sekli jo vaga pamažu siaurėja ir gilėja. Upelis turi keletą staigių vingių, įrėmintų stačiais, senais medžiais apaugusiais šlaitais. Galite susidurti su medžių užvarta, kurią galima įveikti „peršokant“ baidare, varoma dideliu greičiu.
Dar už keleto vingių įplauksite į Sravinaičio ežerą. Sravinaičio ežere laikykitės dešinės kranto linijos, kol pasieksite iškyšulio formos salą, kurią aplenkę iš kairės pasieksite įžymųjį Ginučių vandens malūną (jis paskelbtas valstybės saugomu XIX a. technikos paminklu). Jame yra muziejus, kuriame galite pamatyti autentišką senų laikų malūno įrangą, kuri ne tik ilgai grūdus malė, bet net elektrą gamino. Išsilaipinę dešinėje vandens malūno užtvankos pusėje, prieš asfaltuotą kelią jūs jau būsite savo finišo vietoje.
Nepraleiskite puikios progos išsimaudyti po vandens srove, kitoje kelio pusėje, krintančia iš užtvankos lovio!

 

1.3. Upė Būka – upė Srovė (iki Ginučių piliakalnio)

  •  

    21 km.

  •  

    apie 7 val.

Plačiau

Vingiuota Būka iki pat Baluošo ežero teka išskirtinai tik miško vietovėmis. Kairiajame jos krante stūkso Ažvinčių giria, dešiniajame – Vyžių miškas. Aplinkiniai miškai ir girios maitina upę savo vandenimis, todėl Būka yra viena švariausių Lietuvos upių. Kadaise Būka tarnavo kaip sielių plukdymo kelias. Upėje pastebėsite medinių užtvankų liekanų, kurios buvo skirtos pakelti vandens lygį, kad sieliai laisvai praplauktų.
Maršrutą pradėsite Ineigos stovyklavietėje. Čia patogu pasiruošti žygiui, į seklų upės krantą leisti baidares.
Būka yra kiek siauresnė, nei įprastos didžiosios upės, vingiai čia mažesni, todėl niekada nežinai, kas laukia už posūkio. Kadangi upė teka per drėgnus miškus – pakrančių augalija čia yra įvairesnė, o patogių sustojimo vietų yra kiek mažiau.
Netrukus pakeliui jus pasitiks Vaišnoriškiškės kaimo gyventojų lieptai su senovinio liaudies stiliaus pastatais. Kaimą dalija senasis Tauragnų – Braslavo vieškelis, kuris buvo svarbi prekybos kelio Vilnius – Ryga dalis. Ten, kur vieškelis kerta Būkos upę, dešiniajame krante stovėjo sena smuklė, minima jau 1765 m. Pirmasis dvaras šiame kaime buvo įkurtas 1830 m., o vėliau buvo įkurti dar keturi dvarai. Paslaptingiausiu pastatu čia buvo laikomas kluonas, kuriame, kaip tariama, girdimi ten gyvenančių naminukų garsai.
Nuo Vaišnoriškės kaimo susiaurėjusi upės vaga tampa vingiuota, vandens tėkmė – stipresnė. Vingiuose pasitaiko gilesnių duobių. Plaukdami aptiksite kelias įspūdingas medžių sąvartas, atsiradusias seniems medžiams nuo stačių smėlėtų skardžių nuvirtus į upę. Keliose vietose baidares galbūt teks perkelti per medžių užvartas arba pervilkti krantu. Nepamirškite, kad keliant baidarę per medžio užvartą, abiejų komandos narių veiksmai turi būti darnūs! Antraip gresia neplanuotos maudynės upės vandenyse. Tai, žinoma, ekstremalus nuotykis, suteikiantis gerų emocijų. Kai kur upės vaga išsišakoja į dvi dalis. Viena iš jų – netikra vaga, pasibaigianti aklaviete ir kemsynais. Priplaukę tokį išsišakojimą, iš vandens augalų judėjimo nustatykite, kuria upės šaka laisvai teka vanduo. Ten ir plaukite.
Pasigėrėję Būkos vaizdais ir įveikę visas jos kliūtis, įplauksite į Baluošo ežerą. Jis atsiveria nuostabaus grožio peizažu: ežere stūkso 7 salos, tapybiškai vingiuoja pušynais apaugusi kranto linija. Įplaukę į Baluošą dešinėje pusėje aptiksite Adomragį. Tai graži vieta apsistoti, pasistiprinti maistu. Jeigu plaukiate ne vieni, čia galite palaukti, kol susirinks visa jūsų komanda. Adomragyje atrasite ir puikią maudynių vietą. Ypač skaidrus atabradas yra pačiame rago smaigalyje.
Labai prašome visų – nepalikite šiukšlių. Išmesti jas galėsite nakvynės arba finišo vietoje.
Toliau Baluošo ežeru plaukite pietryčių kryptimi iki priplauksite betoninį tiltą, jungiantį Baluošo ir Baluošykščio ežerus. Bus apie 1,5 km. kelio arba 15-20 min. plaukimo. Jums reikia taikyti į priešingą ežero krantą. Kairėje turi likti Liepų sala, dešinėje – iškyšulys, vadinamas Beržaragiu. Nuo Beržaragio iškyšulio pamatysite betoninį tiltą – reiks plaukti po juo.
Iš Baluošo ežero išteka 150 m ilgio upelis. Jo smagi srovė nuplukdys jūsų baidarę į nedidelį Baluošykščio ežeriuką. Baluošykštyje, kairėje palikę Simoniškio, o dešinėje – Vaidžiuškių kaimus, plaukite išilgai iki kito ežero galo. Ten, kairėje pusėje tarp švendrių pastebėsite Skriogžlės upelio ištakas. Skriogžlės ilgis – apie 0,9 km. Iš pradžių sekli jo vaga pamažu siaurėja ir gilėja. Upelis turi keletą staigių vingių, įrėmintų stačiais, senais medžiais apaugusiais šlaitais. Galite susidurti su medžių užvarta, kurią galima įveikti „peršokant“ baidare, varoma dideliu greičiu.
Dar už keleto vingių įplauksite į Sravinaičio ežerą. Sravinaičio ežere laikykitės dešinės kranto linijos, kol pasieksite iškyšulio formos salą, kurią aplenkę iš kairės pasieksite įžymųjį Ginučių vandens malūną (jis paskelbtas valstybės saugomu XIX a. technikos paminklu). Jame yra muziejus, kuriame galite pamatyti autentišką senų laikų malūno įrangą, kuri ne tik ilgai grūdus malė, bet net elektrą gamino. Išsilaipinę dešinėje vandens malūno užtvankos pusėje, perneškite per ją (per asfaltuotą kelią į kitą pusę, palei upelio srovę) baidares. Nepraleiskite puikios progos išsimaudyti po vandens srove, krintančia iš užtvankos lovio!
Nuo malūno toliau plaukite Srovės upe, kol išsišakos upeliai – jums reiks sukti į kairę. Toliau laukia viena įdomiausių kelionės dalių – Ginučių kaimas. Pamatysite gražiai sutvarkytas sodybas, lieptus, praplauksite po dviem tiltais. Už Ginučių kaimo plaukiant upeliu pasieksite Asėko ežerą. Laikykitės dešinės ežero pusės, kol išplauksite į Asėkos upelį. Čia pasijusite kaip džiunglėse, o jei stabtelsite akimirkai, nors srovė čia ir taip bus labai rami, išgirsite daugybę nuostabių paukščių garsų. Praplaukus Asėkos upelį įplauksite į Linkmeno ežerą, kurio vakariniame krante išvysite įžymųjį Ladakalnį – 176 m virš jūros lygio iškilusią kalvą. Nuo jos viršūnės atsiveria nuostabūs vaizdai: neaprėpiami girių plotai ir miškuose skendintys ežerai. Besigėrėdami nuostabiais gamtos sukurtais vaizdais, laikydamiesi dešinės, plaukite į patį ežero galą. Ginučių piliakalnio papėdėje bus seklus krantas – išsilaipinimo/finišo vieta.

 

1.4. Upė Kiauna (iki Vasiuliškės km.)

  •  

    8 km.

  •  

    apie 3 val.

Plačiau

Nors šiame maršrute nerasite daug lankytinų vietų, šią upę rekomenduojame dėl bene daugiausiai laukiančių vingių. Kiauna (Žeimenos upės dešinysis intakas) driekiasi Labanoro miškais bei pelkėmis, dėl to plaukimas baidarėmis šia upe yra labai smagus. Tai įdomus, įspūdingas, kiek sudėtingesnis nei Žeimena plaukimas. Siaura, visada vandeninga Kiauna vingiuoja per Labanoro sengirę. Medžių užvartos, nuolat besikeičiantys miškai, pakrančių sodybos, skaidrios upės sietuvos paįvairina plaukimą. Yra gražių vietų sustojimui.

Baidarių žygį pradėsite nuo Pakiaunio kaimo gale esančio tilto. Nuo jo, leiskite baidares Kiauna žemyn. Nuo čia prasideda Kiaunos kraštovaizdžio draustinis. Plauksite, stebėdami gražias Kiaunos upės pakrantes, miškus ir pelkių augmeniją. Praplauksite šalia Kiaunos upės įsikūrusius nedidelius ir jaukius Stirninės, Briedinės, Jakutiškio, Vasiuliškės kaimus. Beje, Vasiuliškės kaime gimė politikė, Kovo 11 akto signatarė Kazimira Danutė Prunskienė. Čia praplauksite medinį tiltą, už jo (apie 50 metrų) dešinėje pusėje dairykitės maudyklos, čia bus Jūsų finišas.

Labai prašome visų – nepalikite šiukšlių. Išmesti jas galėsite nakvynės arba finišo vietoje.

 

1.5. Upė Kiauna (iki Kuklių km.)

  •  

    15 km.

  •  

    apie 6 val.

Plačiau

Nors šiame maršrute nerasite daug lankytinų vietų, šią upę rekomenduojame dėl bene daugiausiai laukiančių vingių. Kiauna (Žeimenos upės dešinysis intakas) driekiasi Labanoro miškais bei pelkėmis, dėl to plaukimas baidarėmis šia upe yra labai smagus. Tai įdomus, įspūdingas, kiek sudėtingesnis nei Žeimena plaukimas. Siaura, visada vandeninga Kiauna vingiuoja per Labanoro sengirę. Medžių užvartos, nuolat besikeičiantys miškai, pakrančių sodybos, skaidrios upės sietuvos paįvairina plaukimą. Yra gražių vietų sustojimui.

Šiek tiek į pietus nuo Pakiaunio kaimo iki pat Kūrinių aplink upės vagą su apylinkėm įsteigtas Kiaunos kraštovaizdžio draustinis. O nuo Kūrinių kaimo ir iki Kuklių, teka per Pagilūtės telmologinį draustinį. Į vakarus nuo upės per kelis šimtus metrų nuo vagos, yra įsteigtas Labanoro regioninis parkas.

Baidarių žygį pradėsite nuo Pakiaunio kaimo gale esančio tilto. Nuo jo, leiskite baidares Kiauna žemyn. Nuo čia prasideda Kiaunos kraštovaizdžio draustinis. Plauksite, stebėdami gražias Kiaunos upės pakrantes, miškus ir pelkių augmeniją. Praplauksite šalia Kiaunos upės įsikūrusius nedidelius ir jaukius Stirninės, Briedinės, Jakutiškio, Vasiuliškės (Vasiuliskės kaime gimė politikė, Kovo 11 akto signatarė Kazimira Danutė Prunskienė) kaimus. Tolėliau – Žvirbliškė, Kūrinių kaimas, atpažįstamas iš važiuojamojo tilto ir Kukliai. Prieš Kuklių kaimą praplauksite Gilūto ir Sekluočio ežerus.

Nuo Vasiuliškės kaimo prasidės ekstremalesnė upės atkarpa. Apvirtę medžiai, sraunūs vingiai, akmenų „kliūtys“ – tai nuotykių kupinesnė žygio atkarpa, kuri tęsis iki Kūrinių kaimo tilto. Upės vaga po truputį tiesės, o žavinga medžių alėja palydės Jus į Gilūto ežerą. Ten laikykitės kairės – rytų kryptimi plaukite ~0,6 km. iki ežero protakos. Ežero protakos ilgis ~800 m. Ja plaukiant toliau pateksite į Sekluočio ežerą. Protakos dešinėje pusėje pamatysite smėlėtą pakrantę – čia galite pasinaudoti puikia proga išsimaudyti. Pasimėgavus vandens pramogomis, palikę tvarkingą ir švarią aplinką, plaukite toliau į Sekluotį, ten Jus turėtų pasitikti  karališkosios gulbės. Sekluotyje plaukite išilgai – rytų kryptimi. Šis ežeras nėra itin vandeningas, todėl baidarių dugną lies aukštos vandens žolės. Jau turbūt supratote, kodėl šis ežeras gavo tokį pavadinimą.
Labai prašome visų – nepalikite šiukšlių. Išmesti jas galėsite nakvynės arba finišo vietoje.
Nuplaukus apie 0,75 km., artėjant prie kranto baidares nukreipkite į dešinę – pietų kryptimi. Tuomet plaukite iki pat upės, ištekančios iš Sekluočio. Netrukus pamatysite Kuklių kaimą, praplaukus betoninį tiltą, panašiai už 500 metrų, kairėje upės pusėje pamatysite pažymėtą išlaipinimo krantą. Čia ir bus Jūsų finišas.

 

1.6. Upė Aiseta – upė Kiauna

  •  

    20 km.

  •  

    apie 8 val.

Plačiau

Maršrutą pradėsite stovyklavietėje prie Aiseto ežero ištakų, rytiniame ežero gale, netoli Paaisetės kaimelio. Pradėję plaukti laikykitės kairės pusės, pagal kranto liniją. Apie 140 m. plaukite iki ištakų. Toliau Aisetos upe, įspūdingais nendrių tuneliais, praplaukdami tris tiltus, plauksite iki Kiauno ežero.
Kiauno ežere baidares nukreipkite palei dešinįjį krantą. Jį atpažinsite iš krantuose užaugusio vešlaus pušyno, kurio plotuose puikiai skamba poilsiautojų aidas. Nuplaukus nepilnus 2 km. Kiauno ežeru, ir visuomet laikantis dešinės kranto linijos, atrasite Kiaunos upės ištakas.

Kiauna (Žeimenos upės dešinysis intakas) driekiasi Labanoro miškais bei pelkėmis, dėl to plaukimas baidarėmis šia upe yra labai smagus, rasite gražių vietų sustojimui. Pakiaunio kaimo gale, už tilto, prasideda Kiaunos kraštovaizdžio draustinis. Praplauksite šalia Kiaunos upės įsikūrusius nedidelius ir jaukius Stirninės, Briedinės, Jakutiškio, Vasiuliškės (Vasiuliskes kaime gimė politikė, Kovo 11 akto signatarė Kazimira Danutė Prunskienė) kaimus.
Nuo Vasiuliškės kaimo prasidės ekstremalesnė upės atkarpa. Apvirtę medžiai, sraunūs vingiai, akmenų „kliūtys“ – tai nuotykių kupinesnė žygio atkarpa, kuri tęsis iki Kūrinių kaimo tilto. Upės vaga po truputį tiesės, o žavinga medžių alėja palydės Jus į Gilūto ežerą. Ten laikykitės kairės – rytų kryptimi plaukite ~0,6 km. iki ežero protakos. Ežero protakos ilgis ~800 m. Ja plaukiant toliau pateksite į Sekluočio ežerą. Protakos dešinėje pusėje pamatysite smėlėtą pakrantę – čia galite pasinaudoti puikia proga išsimaudyti. Pasimėgavus vandens pramogomis, palikę tvarkingą ir švarią aplinką, plaukite toliau į Sekluotį, ten Jus turėtų pasitikti karališkosios gulbės. Sekluotyje plaukite išilgai – rytų kryptimi. Šis ežeras nėra itin vandeningas, todėl baidarių dugną lies aukštos vandens žolės. Jau turbūt supratote, kodėl šis ežeras gavo tokį pavadinimą.
Labai prašome visų – nepalikite šiukšlių. Išmesti jas galėsite nakvynės arba finišo vietoje.
Nuplaukus apie 0,75 km., artėjant prie kranto baidares nukreipkite į dešinę – pietų kryptimi. Tuomet plaukite iki pat upės, ištekančios iš Sekluočio. Netrukus pamatysite Kuklių kaimą, praplaukus betoninį tiltą, panašiai už 500 metrų, kairėje upės pusėje pamatysite pažymėtą išlaipinimo krantą. Čia ir bus Jūsų finišas.

 

1.7. Upė Žeimena – Telio ež.

  •  

    12 km.

  •  

    apie 4,5 val.

Plačiau

Žeimena – dešinysis Neries upės intakas, ji vadinama Aukštaitijos „upių motina“.
Žeimena nuo Kaltanėnų – pati skaidriausia, tad iš baidarės galėsite grožėtis ne tik pušynų skardžiais ir pakrančių pievų žaluma, bet ir upės povandeninio pasaulio gyvenimu. Nuobodžiauti plaukiant neleis staigūs posūkiai, už jų išnyrantys į upę sukritę ar palinkę medžiai, ančių ir gulbių šeimynos. Pušynuose visur rasite daug gražių, jaukių sustojimo vietų.
Plaukimą Žeimenos upe pradėsite nuo Kaltanėnų miestelio, čia yra Žeimenos upės ištakos ir patogi starto vieta. Šalia tilto per Žeimeną, senojo Kaltanėnų dvaro parko pakraštyje, palei Žeimenos upę yra įkurta graži poilsio aikštelė, kur bus patogu pasiruošti plaukimui. Žeimenoje paprastai nebūna kliūčių, per kurias baidares reikėtų perkelti, tad ši upė patinka visiems, norintiems grožėtis gamta labai nepavargstant. Puikiai tinka šeimoms su mažais vaikais.
Praplaukę Kaltanėnų miestelį maždaug už 3 km kairiajame upės krante pamatysite įsikūrusį nedidelį Šakališkės kaimą. Ties juo Žeimenos vandenis papildo pirmasis jos dešinysis intakas – Kiaunos upė. Šiek tiek žemiau Kiaunos ir Žeimenos upės santakos, priplauksite gražų Žeimenos vingį, kairėje pusėje rasite gražią pievą, kurioje galėsite palikti baidares, o smėlėtame krante – išsimaudyti.
Dar už 5 km – Luknos kaimas. Ties Luknos kaimu į Žeimeną įteka jos antrasis dešinysis intakas – Luknelė. Maždaug už 5 km nuo Luknos kaimo dešinėje Žeimenos upės į Žeimeną įteka nedidelė Sirgėlos upė. Ties Sirgėlos upės žiotimis baigiasi Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija, prasideda Žeimenos ichtiologinis draustinis. Jis tęsiasi iki Žeimenos ir Neries upių santakos. Ichtiologinio draustinio paskirtis – saugoti lašišų, šlakių ir upėtakių nerštavietes.
Labai prašome visų – nepalikite šiukšlių. Išmesti jas galėsite nakvynės arba finišo vietoje.
Paplaukę dar apie 1 km ir įveikę du staigius Žeimenos vingius, atsidursite ties protaka, jungiančia Žeimenos upę su Telio ežeru. Ja įplauksite į mažą žavingą ežerėlį, kurio priešingame krante išvysite protakėlę ir didelį betoninį tiltą, kur ir bus Jūsų finišas. Išsilaipinsite prieš tiltą, ten jau mes lauksime Jūsų.

 

1.8. Upė Žeimena (iki Švenčionėlių mst.)

  •  

    19 km.

  •  

    apie 7 val.

Plačiau

Žeimena – dešinysis Neries upės intakas, ji vadinama Aukštaitijos „upių motina“.
Žeimena nuo Kaltanėnų – pati skaidriausia, tad iš baidarės galėsite grožėtis ne tik pušynų skardžiais ir pakrančių pievų žaluma, bet ir upės povandeninio pasaulio gyvenimu. Nuobodžiauti plaukiant neleis staigūs posūkiai, už jų išnyrantys į upę sukritę ar palinkę medžiai, ančių ir gulbių šeimynos. Pušynuose visur rasite daug gražių, jaukių sustojimo vietų.
Plaukimą Žeimenos upe pradėsite nuo Kaltanėnų miestelio, čia yra Žeimenos upės ištakos ir patogi starto vieta. Šalia tilto per Žeimeną, senojo Kaltanėnų dvaro parko pakraštyje, palei Žeimenos upę yra įkurta graži poilsio aikštelė, kur bus patogu pasiruošti plaukimui. Žeimenoje paprastai nebūna kliūčių, per kurias baidares reikėtų perkelti, tad ši upė patinka visiems, norintiems grožėtis gamta labai nepavargstant. Puikiai tinka šeimoms su mažais vaikais.
Praplaukę Kaltanėnų miestelį maždaug už 3 km kairiajame upės krante pamatysite įsikūrusį nedidelį Šakališkės kaimą. Ties juo Žeimenos vandenis papildo pirmasis jos dešinysis intakas – Kiaunos upė. Šiek tiek žemiau Kiaunos ir Žeimenos upės santakos, priplauksite gražų Žeimenos vingį, kairėje pusėje rasite gražią pievą, kurioje galėsite palikti baidares, o smėlėtame krante – išsimaudyti.
Dar už 5 km – Luknos kaimas. Ties Luknos kaimu į Žeimeną įteka jos antrasis dešinysis intakas – Luknelė. Maždaug už 5 km nuo Luknos kaimo dešinėje Žeimenos upės į Žeimeną įteka nedidelė Sirgėlos upė. Ties Sirgėlos upės žiotimis baigiasi Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija, prasideda Žeimenos ichtiologinis draustinis. Jis tęsiasi iki Žeimenos ir Neries upių santakos. Ichtiologinio draustinio paskirtis – saugoti lašišų, šlakių ir upėtakių nerštavietes.
Labai prašome visų – nepalikite šiukšlių. Išmesti jas galėsite nakvynės arba finišo vietoje.
Paplaukę dar apie 1 km. ir įveikę du staigius Žeimenos vingius, atsidursite ties protaka, jungiančia Žeimenos upę su Telio ežeru, tai trumputė Šventelės upelė. Nukeliavę dar apie 5 km. pasieksite Švenčionėlių miestelį. Jame yra parduotuvių, kavinukių, vaistinių. Atplaukę iki Švenčionėlių išsilaipinkite prieš pirmąjį tiltą, vietinių žmonių vadinamą Kirulio tiltu. Priešais jį yra patogi smėlėta maudykla. Ten Jūsų jau lauksime mes.

 

1.9. Juodųdų Lakajų ež. – upė Lakaja. (iki Žukaučiznos km.)

  •  

    18 km.

  •  

    apie 6 val.

Plačiau

Lakaja – viena gražiausių Rytų Aukštaitijos upių. Šį maršrutą dažniausiai renkasi tie, kas jau plaukė Žeimena ir Kiauna. Gamtos grožiu ir plaukimo įdomumu Lakaja joms tikrai nenusileidžia. Tai vandeningiausias Žeimenos intakas, visą savo kelią vingiuojantis per Labanoro girią. Lakajos teritorija paskelbta kraštovaizdžio draustiniu. Jame ypač turtinga gamta, klesti augalijos ir gyvūnijos įvairovė. Čia skaidrus vanduo, pakrančių pievos, pušynai, smėlėti skardžiai, reti kaimeliai, jaukios sustojimo vietos. Pagrindinis šio maršruto trūkumas, kad Lakajos maršruto pradžia ir pabaiga toli nuo pagrindinių kelių, todėl reikia skirti laiko kelionėms žvyrkeliais.
Baidarių žygį Lakajos upe pradėsite nuo stovyklavietės, šalia Juodųjų Lakajų ežero, netoliese esančio Lakajos kaimo. Įsėdus į baidares, jas nukreipkite palei dešinįjį Juodųjų Lakajų ežero krantą. Nuplaukus apie 150 m. pasukite link Lakajos upės žiočių, apaugusių vešliu nendrynu. Toliau teks įveikti neilgą kliūčių ruožą, kurį sudaro medžių išvartos. Lakajos upė iš pradžių atrodys visai negili, dugne vietomis matysis tamsumos, siekiančios iki 4 m. gylį. Jeigu sugalvosite čia maudytis – būkite atsargūs, nes iš miško prasiveržiantys šaltiniai kartais suformuoja upėje stiprius šaltos srovės sūkurius.
Labai prašome visų – nepalikite šiukšlių. Išmesti jas galėsite nakvynės arba finišo vietoje.
Praplaukus Joniškio – Labanoro vieškelio tiltą upė taps labiau vingiuota, keliausite pro Palakajo ir Fedariškių kaimus. Fedariškių kaimą įkūrė sentikiai, tad pastebėsite, kad architektūra primins senųjų rusiškų pasakų pirkias. Galiausiai pasieksite nedidelį Aldikio ežerą. Jo pakrantėse yra pastebėtas į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytas jūrinis erelis – stambiausias plėšriųjų paukščių būrio atstovas Lietuvoje.
Praplaukę apie 0,8 km. išilgai Aldikio, surasite 1 km. ilgio protaką, jungiančią Aldikio ir Lakajos ežerus. Protakos pradžioje dešinėje pusėje paliksite Paaldikio kaimą. Toliau protaka praplauksite nedidelį Žukaučiznos kaimą ir jo tiltą – čia ir bus Jūsų finišo vieta.

 

1.10. Upė Lakaja – upė Žeimena (iki Liūlinės km.)

  •  

    20 km.

  •  

    apie 7 val.

Plačiau

Lakaja – viena gražiausių Rytų Aukštaitijos upių. Tai vandeningiausias Žeimenos intakas, visą savo kelią vingiuojantis per Labanoro girią. Lakajos teritorija paskelbta kraštovaizdžio draustiniu. Jame ypač turtinga gamta, klesti augalijos ir gyvūnijos įvairovė. Čia skaidrus vanduo, pakrančių pievos, pušynai, smėlėti skardžiai, reti kaimeliai, jaukios sustojimo vietos. Pagrindinis šio maršruto trūkumas, kad Lakajos maršruto pradžia ir pabaiga toli nuo pagrindinių kelių, todėl reikia skirti laiko kelionėms žvyrkeliais.
Maršrutą pradėsite nedideliame Žukaučiznos kaimelyje, prie jame esančio tilto. Kiek paplaukę pateksite į Lakajo ežerą. Nors iš pradžių atrodantis platus, ežeras per vidurį susiaurėja. Kranto linija pradeda vingiuoti, formuodama nedidelius pusiasalius. Iki Lakajos ežero susiaurėjimo plauksite apie ~1 km. Nuo susiaurėjimo, plaukite išilgai ežero, kol pamatysite du (kairį ir dešinį) ežero susiaurėjimus. Jums reikia plaukti kairiuoju, kadangi tai yra Lakajos upės ištakos.
Per susiaurėjančią protaką patekus į Lakajos upę, Jums iki finišo liks ~17 km. Nuo čia leiskite Lakaja baidares pasroviui.
Toliau – gražiausia ir romantiška baidarių žygio Lakajos upe dalis – likę 17 km Lakajos upė srovens miškų apsuptyje. Galėsite gėrėtis pakrančių ir miško vaizdais, kurių grožis atsiveria tik plaukiant baidare upe. Ties Argirdiške rasite poilsiavietę, kurioje galėsite laikinai atsipūsti.
Labai prašome visų – nepalikite šiukšlių. Išmesti jas galėsite nakvynės arba finišo vietoje.
Nuo Peršokšnos intako (Lakajos kairėje pusėje) plauksite ~7,3 km., kad patektumėte į Lakajos santaką su Žeimena. Įplaukus į Žeimeną, atsisveikinsite su vingiuotąja Lakaja. Žeimena plaukiant ~1,5 km, pasieksite Liūlinės kaimą, kuriame yra Jūsų finišas. Iš karto, praplaukus betoninį tiltą, dešinėje pusėje išsilaipinkite, čia Jus ir pasitiksime.

2 dienų maršrutai:

 

2.1. Upė Būka – Lūšių ež. (iki „Super baidarių“ bazės)

  •  

    31 km.

  •  

    2 dienos su pertrauka/nakvyne

Plačiau

Vingiuota Būka iki pat Baluošo ežero teka išskirtinai tik miško vietovėmis. Kairiajame jos krante stūkso Ažvinčių giria, dešiniajame – Vyžių miškas. Aplinkiniai miškai ir girios maitina upę savo vandenimis, todėl Būka yra viena švariausių Lietuvos upių. Kadaise Būka tarnavo kaip sielių plukdymo kelias. Upėje pastebėsite medinių užtvankų liekanų, kurios buvo skirtos pakelti vandens lygį, kad sieliai laisvai praplauktų.
Maršrutą pradėsite Ineigos stovyklavietėje. Čia patogu pasiruošti žygiui, į seklų upės krantą leisti baidares.
Būka yra kiek siauresnė, nei įprastos didžiosios upės, vingiai čia mažesni, todėl niekada nežinai, kas laukia už posūkio. Kadangi upė teka per drėgnus miškus – pakrančių augalija čia yra įvairesnė, o patogių sustojimo vietų yra kiek mažiau.
Netrukus pakeliui jus pasitiks Vaišnoriškiškės kaimo gyventojų lieptai su senovinio liaudies stiliaus pastatais. Kaimą dalija senasis Tauragnų – Braslavo vieškelis, kuris buvo svarbi prekybos kelio Vilnius – Ryga dalis. Ten, kur vieškelis kerta Būkos upę, dešiniajame krante stovėjo sena smuklė, minima jau 1765 m. Pirmasis dvaras šiame kaime buvo įkurtas 1830 m., o vėliau buvo įkurti dar keturi dvarai. Paslaptingiausiu pastatu čia buvo laikomas kluonas, kuriame, kaip tariama, girdimi ten gyvenančių naminukų garsai.
Nuo Vaišnoriškės kaimo susiaurėjusi upės vaga tampa vingiuota, vandens tėkmė – stipresnė. Vingiuose pasitaiko gilesnių duobių. Plaukdami aptiksite kelias įspūdingas medžių sąvartas, atsiradusias seniems medžiams nuo stačių smėlėtų skardžių nuvirtus į upę. Keliose vietose baidares galbūt teks perkelti per medžių užvartas arba pervilkti krantu. Nepamirškite, kad keliant baidarę per medžio užvartą, abiejų komandos narių veiksmai turi būti darnūs! Antraip gresia neplanuotos maudynės upės vandenyse. Tai, žinoma, ekstremalus nuotykis, suteikiantis gerų emocijų. Kai kur upės vaga išsišakoja į dvi dalis. Viena iš jų – netikra vaga, pasibaigianti aklaviete ir kemsynais. Priplaukę tokį įšsišakojimą, iš vandens augalų judėjimo nustatykite, kuria upės šaka laisvai teka vanduo. Ten ir plaukite. Pasigėrėję Būkos vaizdais ir įveikę visas jos kliūtis, įplauksite į Baluošo ežerą. Jis atsiveria nuostabaus grožio peizažu: ežere stūkso 7 salos, tapybiškai vingiuoja pušynais apaugusi kranto linija. Įplaukę į Baluošą dešinėje pusėje aptiksite Adomragį. Tai graži vieta apsistoti, pasistiprinti maistu. Jeigu plaukiate ne vieni, čia galite palaukti, kol susirinks visa jūsų komanda. Adomragyje atrasite ir puikią maudynių vietą. Ypač skaidrus atabradas yra pačiame rago smaigalyje.
Labai prašome visų – nepalikite šiukšlių. Išmesti jas galėsite nakvynės arba finišo vietoje.
Toliau Baluošo ežeru plaukite pietryčių kryptimi iki priplauksite betoninį tiltą, jungiantį Baluošo ir Baluošykščio ežerus. Bus apie 1,5 km kelio arba 15-20 min. plaukimo. Jums reikia taikyti į priešingą ežero krantą. Kairėje turi likti Liepų sala, dešinėje – iškyšulys, vadinamas Beržaragiu. Nuo Beržaragio iškyšulio pamatysite betoninį tiltą – reiks plaukti po juo.
Iš Baluošo ežero išteka 150 m ilgio upelis. Jo smagi srovė nuplukdys jūsų baidarę į nedidelį Baluošykščio ežeriuką. Baluošykštyje, kairėje palikę Simoniškio, o dešinėje – Vaidžiuškių kaimus, plaukite išilgai iki kito ežero galo. Ten, kairėje pusėje tarp švendrių pastebėsite Skriogžlės upelio ištakas. Skriogžlės ilgis – apie 0,9 km. Iš pradžių sekli jo vaga pamažu siaurėja ir gilėja. Upelis turi keletą staigių vingių, įrėmintų stačiais, senais medžiais apaugusiais šlaitais. Galite susidurti su medžių užvarta, kurią galima įveikti „peršokant“ baidare, varoma dideliu greičiu.
Dar už keleto vingių įplauksite į Srovinaičio ežerą. Srovinaičio ežere laikykitės dešinės kranto linijos, kol pasieksite iškyšulio formos salą, kurią aplenkę iš kairės pasieksite įžymųjį Ginučių vandens malūną (jis paskelbtas valstybės saugomu XIX a. technikos paminklu). Jame yra muziejus, kuriame galite pamatyti autentišką senų laikų malūno įrangą, kuri ne tik ilgai grūdus malė, bet net elektrą gamino. Išsilaipinę dešinėje vandens malūno užtvankos pusėje, perneškite per ją (per asfaltuotą kelią į kitą pusę, palei upelio srovę) baidares. Nepraleiskite puikios progos išsimaudyti po vandens srove, krintančia iš užtvankos lovio!
Nuo malūno toliau plaukite Srovės upe, kol išsišakos upeliai – jums reiks sukti į kairę. Toliau laukia viena įdomiausių kelionės dalių – Ginučių kaimas. Pamatysite gražiai sutvarkytas sodybas, lieptus, praplauksite po dviem tiltais. Už Ginučių kaimo plaukiant upeliu pasieksite Asėko ežerą. Laikykitės dešinės ežero pusės, kol išplauksite į Asėkos upelį. Čia pasijusite kaip džiunglėse, o jei staptelsite akimirkai, nors srovė čia ir taip bus labai rami, išgirsite daugybę nuostabių paukščių garsų. Praplaukus Asėkos upelį įplauksite į Linkmeno ežerą, kurio vakariniame krante išvysite įžymųjį Ladakalnį – 176 m virš jūros lygio iškilusią kalvą. Nuo jos viršūnės atsiveria nuostabūs vaizdai: neaprėpiami girių plotai ir miškuose skendintys ežerai. Besigėrėdami nuostabiais gamtos sukurtais vaizdais, baidares sukite į kairę ir laikydamiesi kairės kranto pusės už maždaug pusės kilometro pasieksite Unksties sąsiaurį, jungiantį Linkmeno ir Asalnyksčio ežerus.
Patekus į Unksties sąsiaurį, juo plauksite šiek tiek daugiau nei 1 kilometrą, nuplaukus pusę sąsiaurio trajektorijos, praplauksite pro mediniu polių tiltu. Šis tiltas jungia iš dešinės Jums matomą Salų pusiasalį su kairėje amžių skaičiuojančiu Linkmenų mišku.
Salų pusiasalis ypatingas tuo, kad jame įsikūrę du kaimai: Salos I ir Salos II. Abu jie yra savotiškame pusiasalyje, kurį skalauja Asalnykščio, Linkmeno, Alksno ir Alksnaičio ežerai. Vienintelis kelias pusiasalio kaimų gyventojams keliauti sausuma veda iš Antalksnės kaimo. Salų kaimeliai išsiskiria unikalia architektūra ir išdėstymu, todėl čia įsteigtas salų kultūrinis rezervatas. Deja, nuo XIX a. išliko tik pirkia ir svirnas. Kiti pastatai statyti XX a. pradžioje.
Pusiasalis, apie kurį pasakojame yra Jūsų plaukimo krypties dešinėje pusėje. Kairėje pusėje taip pat yra itin įdomi istorinė vietovė – pušynais ir beržais apaugęs Puziniškio piliakalnis, į kurį remiasi jau minėtas medinis tiltas. Statūs, iki 20 metrų aukščio, piliakalnio šlaitai iš vakarų pusės juosia gynybinio pylimo liekanos. Galbūt ir čia norėtumėte apsilankyti?
Kol spręsite plaukti toliau ar pakopinėti piliakalniu, pažvelkite į vandenį, teliuskuojantį sąsiaurio krantus: pamatysite prisitvirtinusius prie įvairių vietų žalsvos spalvos organizmus, panašius į koralus. Tai – gėlavandenės pintys – Ežerinės Durlės (lot. Spongilla Lacustris). Ežerinės durlės ir koralai yra gimininga gyvūnija, kurie priskiriami paprastųjų bestuburių grupei.
Sąsiaurio ilgis tik vienas kilometras, tačiau aplink jį pilna gamtos stebuklų ir etnografinių objektų. Įveikus Unksties sąsiaurį, nuirkluosite į Asalnykščio ežerą.
Kuomet įplauksite į Asalnykštį, nepasimeskite – laikykitės kairės kranto linijos ir Jums plaukiant teisinga kryptimi Gimžiškės sala liks Jūsų dešinėje pusėje. Plaukiant tolumoje pamatysite susiaurėjimą, kurį perplaukus pateksite į Asalnų ežerą. Susiaurėjimo kairėje pusėje pamatysite Puziniškio kaimą. Puziniškio kaimas įsikūręs ant kalvos, nuo kurios atsiveria įstabus Asalnų kraštovaizdžio draustinis.
Asalnų ežere plaukite tiesiai prisilaikydami dešinės kranto linijos. Plaukdami šia kryptimi pastebėsite, kad ši ežero dalis pradeda siaurėti. Kuomet pateksite į ežero siaurąją dalį (tarsi rankovę), kairėje pusėje pamatysite Dringykščios upę (dar vadinamą Meira). Upė atiteka iš Dringykščio ežero, o iš karto už upės saulė kaitina žemdirbių gyvenvietės – Meironių kaimo stogus, kurie Jus lydės iki tol, kol įplauksite į Lūšių ežerą.
Yra įdomi Meironių kaimo tradicija: per Sekmines ūkininkai savo karvutes papuošia gėlių vainikais ir plukdo jas į priešais esančio rago krantinę, kurį vietiniai praminė Pabiržiu. Ten karvutės yra paleidžiamos ganytis laisvėje iki pat rudens ir parplukdomos per Mykolines. Melžėjos kas rytą, vakarą plaukia valtimi pamelžti karvučių ir plukdina šiltą pieną namo.
Taigi, praplaukus kairėje pusėje esantį Meironių kaimą ir dešinėje – Pabiržio ragą, pateksite į Lūšių ežerą. Nuo šios vietos, laikantis dešinės kranto linijos plaukite apie 3 km., kol pamatysite lieptus, ten ir bus mūsų bazė – „Super baidarės“.

 

2.2.  Upė Kiauna – upė Žeimena (iki Švenčionėlių mst.)

  •  

    30 km.

  •  

    2 dienos su pertrauka/nakvyne

Plačiau

Nors šiame maršrute nerasite daug lankytinų vietų, šią upę rekomenduojame dėl bene daugiausiai laukiančių vingių. Kiauna (Žeimenos upės dešinysis intakas) driekiasi Labanoro miškais bei pelkėmis, dėl to plaukimas baidarėmis šia upe yra labai smagus. Tai įdomus, įspūdingas, kiek sudėtingesnis nei Žeimena plaukimas. Siaura, visada vandeninga Kiauna vingiuoja per Labanoro sengirę. Medžių užvartos, nuolat besikeičiantys miškai, pakrančių sodybos, skaidrios upės sietuvos paįvairina plaukimą. Yra gražių vietų sustojimui.
Šiek tiek į pietus nuo Pakiaunio kaimo iki pat Kūrinių aplink upės vagą su apylinkėm įsteigtas Kiaunos kraštovaizdžio draustinis. O nuo Kūrinių kaimo ir iki Kuklių, teka per Pagilūtės telmologinį draustinį. Į vakarus nuo upės per kelis šimtus metrų nuo vagos, yra įsteigtas Labanoro regioninis parkas.

Baidarių žygį pradėsite nuo Pakiaunio kaimo gale esančio tilto. Nuo jo, leiskite baidares Kiauna žemyn. Nuo čia prasideda Kiaunos kraštovaizdžio draustinis. Plauksite, stebėdami gražias Kiaunos upės pakrantes, miškus ir pelkių augmeniją. Praplauksite šalia Kiaunos upės įsikūrusius nedidelius ir jaukius Stirninės, Briedinės, Jakutiškio, Vasiuliškės (Vasiuliskės kaime gimė politikė, Kovo 11 akto signatarė Kazimira Danutė Prunskienė) kaimus. Tolėliau – Žvirbliškė, Kūrinių kaimas, atpažįstamas iš važiuojamojo tilto ir Kukliai. Prieš Kuklių kaimą praplauksite Gilūto ir Sekluočio ežerus.
Nuo Vasiuliškės kaimo prasidės ekstremalesnė upės atkarpa. Apvirtę medžiai, sraunūs vingiai, akmenų „kliūtys“ – tai nuotykių kupinesnė žygio atkarpa, kuri tęsis iki Kūrinių kaimo tilto. Upės vaga po truputį tiesės, o žavinga medžių alėja palydės Jus į Gilūto ežerą. Ten laikykitės kairės – rytų kryptimi plaukite ~0,6 km. iki ežero protakos. Ežero protakos ilgis ~800 m. Ja plaukiant toliau pateksite į Sekluočio ežerą. Protakos dešinėje pusėje pamatysite smėlėtą pakrantę – čia galite pasinaudoti puikia proga išsimaudyti. Pasimėgavus vandens pramogomis, palikę tvarkingą ir švarią aplinką, plaukite toliau į Sekluotį, ten Jus turėtų pasitikti karališkosios gulbės. Sekluotyje plaukite išilgai – rytų kryptimi. Šis ežeras nėra itin vandeningas, todėl baidarių dugną lies aukštos vandens žolės. Jau turbūt supratote, kodėl šis ežeras gavo tokį pavadinimą.
Nuplaukus apie 0,75 km., artėjant prie kranto baidares nukreipkite į dešinę – pietų kryptimi. Tuomet plaukite iki pat upės, ištekančios iš Sekluočio. Netrukus pamatysite Kuklių kaimą, praplaukus betoninį tiltą, panašiai už 500 metrų, kairėje upės pusėje pamatysite pažymėtą išlaipinimo krantą. Čia galite sustoti kiek atsikvėpti ir toliau tęsti maršrutą.
Labai prašome visų – nepalikite šiukšlių. Išmesti jas galėsite nakvynės arba finišo vietoje.
Šiek tiek žemiau Kiaunos ir Žeimenos upės santakos, priplauksite gražų Žeimenos vingį, kairėje pusėje rasite gražią pievą, kurioje galėsite palikti baidares, o smėlėtame krante – išsimaudyti.
Dar už 5 km – Luknos kaimas. Ties Luknos kaimu į Žeimeną įteka jos antrasis dešinysis intakas – Luknelė. Maždaug už 5 km nuo Luknos kaimo dešinėje Žeimenos upės į Žeimeną įteka nedidelė Sirgėlos upė. Ties Sirgėlos upės žiotimis baigiasi Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija, prasideda Žeimenos ichtiologinis draustinis. Jis tęsiasi iki Žeimenos ir Neries upių santakos. Ichtiologinio draustinio paskirtis – saugoti lašišų, šlakių ir upėtakių nerštavietes.
Paplaukę dar apie 1 km ir įveikę du staigius Žeimenos vingius, atsidursite ties protaka, jungiančia Žeimenos upę su Telio ežeru, tai trumputė Šventelės upelė. Nukeliavę dar apie 5 km pasieksite Švenčionėlių miestelį. Jame yra parduotuvių, kavinukių, vaistinių. Atplaukę iki Švenčionėlių išsilaipinkite prieš pirmąjį tiltą, vietinių žmonių vadinamą Kirulio tiltu. Priešais jį yra patogi smėlėta maudykla. Ten Jūsų jau lauksime mes.

 

2.3. Upė Žeimena – Liūlinės km.

  •  

    30 km.

  •  

    2 dienos su pertrauka/nakvyne

Plačiau

Žeimena – dešinysis Neries upės intakas, ji vadinama Aukštaitijos „upių motina“.
Žeimena nuo Kaltanėnų – pati skaidriausia, tad iš baidarės galėsite grožėtis ne tik pušynų skardžiais ir pakrančių pievų žaluma, bet ir upės povandeninio pasaulio gyvenimu. Nuobodžiauti plaukiant neleis staigūs posūkiai, už jų išnyrantys į upę sukritę ar palinkę medžiai, ančių ir gulbių šeimynos. Pušynuose visur rasite daug gražių, jaukių sustojimo vietų.
Plaukimą Žeimenos upe pradėsite nuo Kaltanėnų miestelio, čia yra Žeimenos upės ištakos ir patogi starto vieta. Šalia tilto per Žeimeną, senojo Kaltanėnų dvaro parko pakraštyje, palei Žeimenos upę yra įkurta graži poilsio aikštelė, kur bus patogu pasiruošti plaukimui. Žeimenoje paprastai nebūna kliūčių, per kurias baidares reikėtų perkelti, tad ši upė patinka visiems, norintiems grožėtis gamta labai nepavargstant. Puikiai tinka šeimoms su mažais vaikais.
Praplaukę Kaltanėnų miestelį maždaug už 3 km kairiajame upės krante pamatysite įsikūrusį nedidelį Šakališkės kaimą. Ties juo Žeimenos vandenis papildo pirmasis jos dešinysis intakas – Kiaunos upė. Šiek tiek žemiau Kiaunos ir Žeimenos upės santakos, priplauksite gražų Žeimenos vingį, kairėje pusėje rasite gražią pievą, kurioje galėsite palikti baidares, o smėlėtame krante – išsimaudyti.
Labai prašome visų – nepalikite šiukšlių. Išmesti jas galėsite nakvynės arba finišo vietoje.
Dar už 5 km – Luknos kaimas. Ties Luknos kaimu į Žeimeną įteka jos antrasis dešinysis intakas – Luknelė. Maždaug už 5 km nuo Luknos kaimo dešinėje Žeimenos upės į Žeimeną įteka nedidelė Sirgėlos upė. Ties Sirgėlos upės žiotimis baigiasi Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija, prasideda Žeimenos ichtiologinis draustinis. Jis tęsiasi iki Žeimenos ir Neries upių santakos. Ichtiologinio draustinio paskirtis – saugoti lašišų, šlakių ir upėtakių nerštavietes.
Paplaukę dar apie 1 km ir įveikę du staigius Žeimenos vingius, atsidursite ties protaka, jungiančia Žeimenos upę su Telio ežeru, tai trumputė Šventelės upelė. Nukeliavę dar apie 5 km pasieksite Švenčionėlių miestelį. Jame yra parduotuvių, kavinukių, vaistinių. Jeigu bus noro, atplaukę iki Švenčionėlių išsilaipinkite prieš pirmąjį tiltą, vietinių žmonių vadinamą Kirulio tiltu. Priešais jį yra patogi smėlėta maudyklė.
Kelionę tęsiant toliau, plaukite Žeimenos upe link Liūlinės kaimo. Nuo Švenčionėlių upes papildys pelkės, miškai. Kur ne kur praplauksite upės įlankas – nesusimaišykite su kitų upių santakomis. Žeimenos upės tikrąją kryptį atpažinsite iš vandens srovenimo ir augmenijos judėjimo joje.
Nuo Švenčionėlių įveikus ~8 km, dešinėje pusėje pamatysite Garnio kaimą. Praplaukus gyvenvietę pajusite, kad Žeimena tampa vis labiau vingiuota. Nuplaukus likusią trajektoriją atsidursite Lakajos ir Žeimenos santakoje. Upių santakos dešinėje pusėje pamatysite kaimą, vadinamą Santaka. Nuo čia iki pat finišo plaukite ~1,5 km, ir pasieksite Liūlinės kaimą, kuriame yra Jūsų finišas! Iš karto, praplaukus po betoniniu tiltu, prisišvartuokite dešinėje pusėje.

 

2.4. Ež. Juodieji Lakajai – Liūlinės km.

  •  

    30 km.

  •  

    2 dienos su pertrauka/nakvyne

Plačiau

Lakaja – viena gražiausių Rytų Aukštaitijos upių. Šį maršrutą dažniausiai renkasi tie, kas jau plaukė Žeimena ir Kiauna. Gamtos grožiu ir plaukimo įdomumu Lakaja joms tikrai nenusileidžia. Tai vandeningiausias Žeimenos intakas, visą savo kelią vingiuojantis per Labanoro girią. Lakajos teritorija paskelbta kraštovaizdžio draustiniu. Jame ypač turtinga gamta, klesti augalijos ir gyvūnijos įvairovė. Čia skaidrus vanduo, pakrančių pievos, pušynai, smėlėti skardžiai, reti kaimeliai, jaukios sustojimo vietos. Pagrindinis šio maršruto trūkumas, kad Lakajos maršruto pradžia ir pabaiga toli nuo pagrindinių kelių, todėl reikia skirti laiko kelionėms žvyrkeliais.
Baidarių žygį Lakajos upe pradėsite nuo stovyklavietės, šalia Juodųjų Lakajų ežero, netoliese esančio Lakajos kaimo. Įsėdus į baidares, jas nukreipkite palei dešinįjį Juodųjų Lakajų ežero krantą. Nuplaukus apie 150 m. pasukite link Lakajos upės žiočių, apaugusių vešliu nendrynu. Toliau teks įveikti neilgą kliūčių ruožą, kurį sudaro medžių išvartos. Lakajos upė iš pradžių atrodys visai negili, dugne vietomis matysis tamsumos, siekiančios iki 4 m. gylį. Jeigu sugalvosite čia maudytis – būkite atsargūs, nes iš miško prasiveržiantys šaltiniai kartais suformuoja upėje stiprius šaltos srovės sūkurius.
Praplaukus Joniškio – Labanoro vieškelio tiltą upė taps labiau vingiuota, keliausite pro Palakajo ir Fedariškių kaimus. Fedariškių kaimą įkūrė sentikiai, tad pastebėsite, kad architektūra primins senųjų rusiškų pasakų pirkias. Galiausiai pasieksite nedidelį Aldikio ežerą. Jo pakrantėse yra pastebėtas į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytas jūrinis erelis – stambiausias plėšriųjų paukščių būrio atstovas Lietuvoje.
Praplaukę apie 0,8 km išilgai Aldikio, surasite 1 km ilgio protaką, jungiančią Aldikio ir Lakajos ežerus. Protakos pradžioje dešinėje pusėje paliksite Paaldikio kaimą. Toliau protaka praplauksite nedidelį Žukaučiznos kaimą ir jo tiltą. Kiek paplaukę pateksite į Lakajo ežerą. Nors iš pradžių atrodantis platus, ežeras per vidurį susiaurėja. Kranto linija pradeda vingiuoti, formuodama nedidelius pusiasalius. Iki Lakajos ežero susiaurėjimo plauksite apie ~1 km. Nuo susiaurėjimo, plaukite išilgai ežero, kol pamatysite du (kairį ir dešinį) ežero susiaurėjimus. Jums reikia plaukti kairiuoju, kadangi tai yra Lakajos upės ištakos.
Per susiaurėjančią protaką patekus į Lakajos upę, Jums iki finišo liks ~17 km. Nuo čia leiskite Lakaja baidares pasroviui.
Toliau – gražiausia ir romantiška baidarių žygio Lakajos upe dalis – likę 17 km Lakajos upė srovens miškų apsuptyje. Galėsite gėrėtis pakrančių ir miško vaizdais, kurių grožis atsiveria tik plaukiant baidare upe. Praplauksite jaukius Vilkaslasčio, Argirdiškės ir Lamaninos kaimus. Ties Argirdiške rasite poilsiavietę, kurioje galėsite laikinai atsipūsti.
Labai prašome visų – nepalikite šiukšlių. Išmesti jas galėsite nakvynės arba finišo vietoje.
Nuo Peršokšnos intako (Lakajos kairėje pusėje) plauksite ~7,3 km., kad patektumėte į Lakajos santaką su Žeimena. Įplaukus į Žeimeną, atsisveikinsite su vingiuotąja Lakaja. Žeimena plaukiant ~1,5 km, pasieksite Liūlinės kaimą, kuriame yra Jūsų finišas. Iš karto, praplaukus betoninį tiltą, dešinėje pusėje išsilaipinkite, čia Jus ir pasitiksime.

3 dienų maršrutai:

 

3.1. Upė Kiauna – upė Žeimena (iki Liūlinės stovyklavietės)

  •  

    apie 50 km.

  •  

    3 dienos su pertraukomis/nakvynėmis

Plačiau

Nors šiame maršrute nerasite daug lankytinų vietų, šią upę rekomenduojame dėl bene daugiausiai laukiančių vingių. Kiauna (Žeimenos upės dešinysis intakas) driekiasi Labanoro miškais bei pelkėmis, dėl to plaukimas baidarėmis šia upe yra labai smagus. Tai įdomus, įspūdingas, kiek sudėtingesnis nei Žeimena plaukimas. Siaura, visada vandeninga Kiauna vingiuoja per Labanoro sengirę. Medžių užvartos, nuolat besikeičiantys miškai, pakrančių sodybos, skaidrios upės sietuvos paįvairina plaukimą. Yra gražių vietų sustojimui.
Labai prašome visų – nepalikite šiukšlių. Išmesti jas galėsite nakvynės arba finišo vietoje.
Šiek tiek į pietus nuo Pakiaunio kaimo iki pat Kūrinių aplink upės vagą su apylinkėm įsteigtas Kiaunos kraštovaizdžio draustinis. O nuo Kūrinių kaimo ir iki Kuklių, teka per Pagilūtės telmologinį draustinį. Į vakarus nuo upės per kelis šimtus metrų nuo vagos, yra įsteigtas Labanoro regioninis parkas.

Baidarių žygį pradėsite nuo Pakiaunio kaimo gale esančio tilto. Nuo jo, leiskite baidares Kiauna žemyn. Nuo čia prasideda Kiaunos kraštovaizdžio draustinis. Plauksite, stebėdami gražias Kiaunos upės pakrantes, miškus ir pelkių augmeniją. Praplauksite šalia Kiaunos upės įsikūrusius nedidelius ir jaukius Stirninės, Briedinės, Jakutiškio, Vasiuliškės (Vasiuliskės kaime gimė politikė, Kovo 11 akto signatarė Kazimira Danutė Prunskienė) kaimus. Tolėliau – Žvirbliškė, Kūrinių kaimas, atpažįstamas iš važiuojamojo tilto ir Kukliai. Prieš Kuklių kaimą praplauksite Gilūto ir Sekluočio ežerus.
Nuo Vasiuliškės kaimo prasidės ekstremalesnė upės atkarpa. Apvirtę medžiai, sraunūs vingiai, akmenų „kliūtys“ – tai nuotykių kupinesnė žygio atkarpa, kuri tęsis iki Kūrinių kaimo tilto. Upės vaga po truputį tiesės, o žavinga medžių alėja palydės Jus į Gilūto ežerą. Ten laikykitės kairės – rytų kryptimi plaukite ~0,6 km. iki ežero protakos. Ežero protakos ilgis ~800 m. Ja plaukiant toliau pateksite į Sekluočio ežerą. Protakos dešinėje pusėje pamatysite smėlėtą pakrantę – čia galite pasinaudoti puikia proga išsimaudyti. Pasimėgavus vandens pramogomis, palikę tvarkingą ir švarią aplinką, plaukite toliau į Sekluotį, ten Jus turėtų pasitikti karališkosios gulbės. Sekluotyje plaukite išilgai – rytų kryptimi. Šis ežeras nėra itin vandeningas, todėl baidarių dugną lies aukštos vandens žolės. Jau turbūt supratote, kodėl šis ežeras gavo tokį pavadinimą.
Nuplaukus apie 0,75 km., artėjant prie kranto baidares nukreipkite į dešinę – pietų kryptimi. Tuomet plaukite iki pat upės, ištekančios iš Sekluočio. Netrukus pamatysite Kuklių kaimą, praplaukus betoninį tiltą, panašiai už 500 metrų, kairėje upės pusėje pamatysite pažymėtą išlaipinimo krantą. Čia galite sustoti kiek atsikvėpti ir toliau tęsti maršrutą.
Šiek tiek žemiau Kiaunos ir Žeimenos upės santakos, priplauksite gražų Žeimenos vingį, kairėje pusėje rasite gražią pievą, kurioje galėsite palikti baidares, o smėlėtame krante – išsimaudyti.
Dar už 5 km – Luknos kaimas. Ties Luknos kaimu į Žeimeną įteka jos antrasis dešinysis intakas – Luknelė. Maždaug už 5 km nuo Luknos kaimo dešinėje Žeimenos upės į Žeimeną įteka nedidelė Sirgėlos upė. Ties Sirgėlos upės žiotimis baigiasi Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija, prasideda Žeimenos ichtiologinis draustinis. Jis tęsiasi iki Žeimenos ir Neries upių santakos. Ichtiologinio draustinio paskirtis – saugoti lašišų, šlakių ir upėtakių nerštavietes.
Paplaukę dar apie 1 km ir įveikę du staigius Žeimenos vingius, atsidursite ties protaka, jungiančia Žeimenos upę su Telio ežeru, tai trumputė Šventelės upelė. Nukeliavę dar apie 5 km pasieksite Švenčionėlių miestelį. Jame yra parduotuvių, kavinukių, vaistinių. Jeigu bus noro, atplaukę iki Švenčionėlių išsilaipinkite prieš pirmąjį tiltą, vietinių žmonių vadinamą Kirulio tiltu. Priešais jį yra patogi smėlėta maudyklė.
Kelionę tęsiant toliau, plaukite Žeimenos upe link Liūlinės kaimo. Nuo Švenčionėlių upes papildys pelkės, miškai. Kur ne kur praplauksite upės įlankas – nesusimaišykite su kitų upių santakomis. Žeimenos upės tikrąją kryptį atpažinsite iš vandens srovenimo ir augmenijos judėjimo joje.
Nuo Švenčionėlių įveikus ~8 km, dešinėje pusėje pamatysite Garnio kaimą. Praplaukus gyvenvietę pajusite, kad Žeimena tampa vis labiau vingiuota. Nuplaukus likusią trajektoriją atsidursite Lakajos ir Žeimenos santakoje. Upių santakos dešinėje pusėje pamatysite kaimą, vadinamą Santaka. Nuo čia iki pat finišo plaukite ~1,5 km, ir pasieksite Liūlinės kaimą, kuriame yra Jūsų finišas! Iš karto, praplaukus po betoniniu tiltu, prisišvartuokite dešinėje pusėje.

 

3.2. Upė Būka – upė Žeimena

  •  

    apie 50 km.

  •  

    3 dienos su pertraukomis/nakvynėmis

Plačiau

Vingiuota Būka iki pat Baluošo ežero teka išskirtinai tik miško vietovėmis. Kairiajame jos krante stūkso Ažvinčių giria, dešiniajame – Vyžių miškas. Aplinkiniai miškai ir girios maitina upę savo vandenimis, todėl Būka yra viena švariausių Lietuvos upių. Kadaise Būka tarnavo kaip sielių plukdymo kelias. Upėje pastebėsite medinių užtvankų liekanų, kurios buvo skirtos pakelti vandens lygį, kad sieliai laisvai praplauktų.
Maršrutą pradėsite Ineigos stovyklavietėje. Čia patogu pasiruošti žygiui, į seklų upės krantą leisti baidares.
Būka yra kiek siauresnė, nei įprastos didžiosios upės, vingiai čia mažesni, todėl niekada nežinai, kas laukia už posūkio. Kadangi upė teka per drėgnus miškus – pakrančių augalija čia yra įvairesnė, o patogių sustojimo vietų yra kiek mažiau.
Netrukus pakeliui jus pasitiks Vaišnoriškiškės kaimo gyventojų lieptai su senovinio liaudies stiliaus pastatais. Kaimą dalija senasis Tauragnų – Braslavo vieškelis, kuris buvo svarbi prekybos kelio Vilnius – Ryga dalis. Ten, kur vieškelis kerta Būkos upę, dešiniajame krante stovėjo sena smuklė, minima jau 1765 m. Pirmasis dvaras šiame kaime buvo įkurtas 1830 m., o vėliau buvo įkurti dar keturi dvarai. Paslaptingiausiu pastatu čia buvo laikomas kluonas, kuriame, kaip tariama, girdimi ten gyvenančių naminukų garsai.
Nuo Vaišnoriškės kaimo susiaurėjusi upės vaga tampa vingiuota, vandens tėkmė – stipresnė. Vingiuose pasitaiko gilesnių duobių. Plaukdami aptiksite kelias įspūdingas medžių sąvartas, atsiradusias seniems medžiams nuo stačių smėlėtų skardžių nuvirtus į upę. Keliose vietose baidares galbūt teks perkelti per medžių užvartas arba pervilkti krantu. Nepamirškite, kad keliant baidarę per medžio užvartą, abiejų komandos narių veiksmai turi būti darnūs! Antraip gresia neplanuotos maudynės upės vandenyse. Tai, žinoma, ekstremalus nuotykis, suteikiantis gerų emocijų. Kai kur upės vaga išsišakoja į dvi dalis. Viena iš jų – netikra vaga, pasibaigianti aklaviete ir kemsynais. Priplaukę tokį įšsišakojimą, iš vandens augalų judėjimo nustatykite, kuria upės šaka laisvai teka vanduo. Ten ir plaukite.
Pasigėrėję Būkos vaizdais ir įveikę visas jos kliūtis, įplauksite į Baluošo ežerą. Jis atsiveria nuostabaus grožio peizažu: ežere stūkso 7 salos, tapybiškai vingiuoja pušynais apaugusi kranto linija. Įplaukę į Baluošą dešinėje pusėje aptiksite Adomragį. Tai graži vieta apsistoti, pasistiprinti maistu. Jeigu plaukiate ne vieni, čia galite palaukti, kol susirinks visa jūsų komanda. Adomragyje atrasite ir puikią maudynių vietą. Ypač skaidrus atabradas yra pačiame rago smaigalyje.
Labai prašome visų – nepalikite šiukšlių. Išmesti jas galėsite nakvynės arba finišo vietoje.
Toliau Baluošo ežeru plaukite pietryčių kryptimi iki priplauksite betoninį tiltą, jungiantį Baluošo ir Baluošykščio ežerus. Bus apie 1,5 km kelio arba 15-20 min. plaukimo. Jums reikia taikyti į priešingą ežero krantą. Kairėje turi likti Liepų sala, dešinėje – iškyšulys, vadinamas Beržaragiu. Nuo Beržaragio iškyšulio pamatysite betoninį tiltą – reiks plaukti po juo.
Iš Baluošo ežero išteka 150 m ilgio upelis. Jo smagi srovė nuplukdys jūsų baidarę į nedidelį Baluošykščio ežeriuką. Baluošykštyje, kairėje palikę Simoniškio, o dešinėje – Vaidžiuškių kaimus, plaukite išilgai iki kito ežero galo. Ten, kairėje pusėje tarp švendrių pastebėsite Skriogžlės upelio ištakas. Skriogžlės ilgis – apie 0,9 km. Iš pradžių sekli jo vaga pamažu siaurėja ir gilėja. Upelis turi keletą staigių vingių, įrėmintų stačiais, senais medžiais apaugusiais šlaitais. Galite susidurti su medžių užvarta, kurią galima įveikti „peršokant“ baidare, varoma dideliu greičiu.
Dar už keleto vingių įplauksite į Srovinaičio ežerą. Srovinaičio ežere laikykitės dešinės kranto linijos, kol pasieksite iškyšulio formos salą, kurią aplenkę iš kairės pasieksite įžymųjį Ginučių vandens malūną (jis paskelbtas valstybės saugomu XIX a. technikos paminklu). Jame yra muziejus, kuriame galite pamatyti autentišką senų laikų malūno įrangą, kuri ne tik ilgai grūdus malė, bet net elektrą gamino. Išsilaipinę dešinėje vandens malūno užtvankos pusėje, perneškite per ją (per asfaltuotą kelią į kitą pusę, palei upelio srovę) baidares. Nepraleiskite puikios progos išsimaudyti po vandens srove, krintančia iš užtvankos lovio!
Nuo malūno toliau plaukite Srovės upe, kol išsišakos upeliai – jums reiks sukti į kairę. Toliau laukia viena įdomiausių kelionės dalių – Ginučių kaimas. Pamatysite gražiai sutvarkytas sodybas, lieptus, praplauksite po dviem tiltais. Už Ginučių kaimo plaukiant upeliu pasieksite Asėko ežerą. Laikykitės dešinės ežero pusės, kol išplauksite į Asėkos upelį. Čia pasijusite kaip džiunglėse, o jei staptelsite akimirkai, nors srovė čia ir taip bus labai rami, išgirsite daugybę nuostabių paukščių garsų. Praplaukus Asėkos upelį įplauksite į Linkmeno ežerą, kurio vakariniame krante išvysite įžymųjį Ladakalnį – 176 m virš jūros lygio iškilusią kalvą. Nuo jos viršūnės atsiveria nuostabūs vaizdai: neaprėpiami girių plotai ir miškuose skendintys ežerai. Besigėrėdami nuostabiais gamtos sukurtais vaizdais, baidares sukite į kairę ir laikydamiesi kairės kranto pusės už maždaug pusės kilometro pasieksite Unksties sąsiaurį, jungiantį Linkmeno ir Asalnyksčio ežerus.
Patekus į Unksties sąsiaurį, juo plauksite šiek tiek daugiau nei 1 kilometrą, nuplaukus pusę sąsiaurio trajektorijos, praplauksite pro mediniu polių tiltu. Šis tiltas jungia iš dešinės Jums matomą Salų pusiasalį su kairėje amžių skaičiuojančiu Linkmenų mišku.
Salų pusiasalis ypatingas tuo, kad jame įsikūrę du kaimai: Salos I ir Salos II. Abu jie yra savotiškame pusiasalyje, kurį skalauja Asalnykščio, Linkmeno, Alksno ir Alksnaičio ežerai. Vienintelis kelias pusiasalio kaimų gyventojams keliauti sausuma veda iš Antalksnės kaimo. Salų kaimeliai išsiskiria unikalia architektūra ir išdėstymu, todėl čia įsteigtas salų kultūrinis rezervatas. Deja, nuo XIX a. išliko tik pirkia ir svirnas. Kiti pastatai statyti XX a. pradžioje.
Pusiasalis, apie kurį pasakojame yra Jūsų plaukimo krypties dešinėje pusėje. Kairėje pusėje taip pat yra itin įdomi istorinė vietovė – pušynais ir beržais apaugęs Puziniškio piliakalnis, į kurį remiasi jau minėtas medinis tiltas. Statūs, iki 20 metrų aukščio, piliakalnio šlaitai iš vakarų pusės juosia gynybinio pylimo liekanos. Galbūt ir čia norėtumėte apsilankyti?
Kol spręsite plaukti toliau ar pakopinėti piliakalniu, pažvelkite į vandenį, teliuskuojantį sąsiaurio krantus: pamatysite prisitvirtinusius prie įvairių vietų žalsvos spalvos organizmus, panašius į koralus. Tai – gėlavandenės pintys – Ežerinės Durlės (lot. Spongilla Lacustris). Ežerinės durlės ir koralai yra gimininga gyvūnija, kurie priskiriami paprastųjų bestuburių grupei.
Sąsiauri ilgis tik vienas kilometras, tačiau aplink jį pilna gamtos stebuklų ir etnografinių objektų. Įveikus Unksties sąsiaurį, nuirkluosite į Asalnykščio ežerą.
Kuomet įplauksite į Asalnykštį, nepasimeskite – laikykitės kairės kranto linijos ir Jums plaukiant teisinga kryptimi Gimžiškės sala links Jūsų dešinėje pusėje. Plaukiant tolumoje pamatysite susiaurėjimą, kurį perplaukus pateksite į Asalnų ežerą. Susiaurėjimo kairėje pusėje pamatysite Puziniškio kaimą. Puziniškio kaimas įsikūręs ant kalvos, nuo kurios atsiveria įstabus Asalnų kraštovaizdžio draustinis.
Asalnų ežere plaukite tiesiai prisilaikydami dešinės kranto linijos. Plaukdami šia kryptimi pastebėsite, kad ši ežero dalis pradeda siaurėti. Kuomet pateksite į ežero siaurąją dalį (tarsi rankovę), kairėje pusėje pamatysite Dringykščios upę (dar vadinamą Meira). Upė atiteka iš Dringykščio ežero, o iš karto už upės saulė kaitina žemdirbių gyvenvietės – Meironių kaimo stogus, kurie Jus lydės iki tol, kol įplauksite į Lūšių ežerą.
Yra įdomi Meironių kaimo tradicija: per sekmines ūkininkai savo karvutes papuošia gėlių vainikais ir plukdo jas į priešais esančio rago krantinę, kurį vietiniai praminė Pabiržiu. Ten karvutės yra paleidžiamos ganytis laisvėje iki pat rudens ir parplukdomos per Mykolines. Melžėjos kas rytą, vakarą plaukia valtimi pamelžti karvučių ir plukdina šiltą pieną namo.
Taigi, praplaukus kairėje pusėje esantį Meironių kaimą ir dešinėje – Pabiržio ragą, pateksite į Lūšių ežerą.

Jeigu norite aplankyti Palūšės kaimą, nuo šios vietos, laikantis kairės kranto linijos, plaukite ~1,5 km. į rytinį Lūšių ežero krantą link Palūšės kaimo.
Dar plaukiant matysite Palūšės bažnyčią su varpine, kuri didžiausia kaimo istorinė įžymybė – medinė bažnyčia su varpine, pastatyti 1750 m! Užlipus akmenimis grįstais laiptais pamatysite, kad bažnyčia gerai restauruota ir yra jauki. Bažnyčia stūkso ant kalvos, nuo kurios atsiveria maloni akiai Lūšių ežero panorama. Tai seniausia medinė bažnyčia Lietuvoje, kažkada puošusi 1 Lito banknotus.
Jeigu neužsuksite į Palūšės kaimą, tik įplaukę į Lūšių ežerą taikykite į priešingą krantą, sukdami šiek tiek kairiau. Per Lūšius reikės plaukti apie 0,8 km. Pasiekę priešingą Lūšių ežero krantą, kurio gale pamatysite protaką, krypstančią į dešinę. Laikydamiesi kranto linijos plaukite per protaką, kol pateksite Šakarvų ežerą.
Šakarvai – vienas gilesnių Aukštaitijos nacionalinio parko ežerų, didžiausias gylis – 40 m. Vidutinis ežero plotis – 0,35 km, ilgis – 2,5 km. Šakarvų ežeru plaukite iki pat galo. Pastebėsite važiuojamąjį tiltą, po kuriuo išteka Šakarvos upelis, jungiantis Šakarvų ir Žeimenio ežerus.
Žeimenys – ilgiausią krantinę turintis ežeras Aukštaitijos nacionaliniame parke. Ežero ilgis – daugiau nei 10 km., plotis ~0,5 km., o gylis ~24 m. Žeimenys kitus ežerus lenkia savo ilgiu, bet ne pločiu, todėl plaukiojant po Žeimenų įlankas juntamas vandens srovenimas į upę. Ežero krantai labiau panašūs į skardžius (iki 20 m. aukščio virš jūros lygio). Šie apaugę pušimis, smėlingi. Didelę dalį krantų užėmę nendrynai, meldai, savo ruožtų apkabinę ir čia stūksančias salas.
Į Žeimenis įteka daugybė upių ir upelių: Šakarva, Jaurupė, Laukupė, Kretuona. Žeimenų ežeras, prikaupęs vandens jį nuolatos atiduoda Žeimenos upei, nešančią savo vandenis į Nerį, o ši į Nemuną.
Žeimenų ežere yra net 14 salų ir salelių, kurios yra negyvenamos. Tačiau aplink ežerą išsidėsčiusios keturios gyvenvietės: Bajorai, Ožkiniai, Antanavo kaimai ir Kaltanėnų miestelis, link kurio plaukiate.
Plaukiant pagrindine ežero vaga už maždaug 4 km., kairėje pusėje pamatysite „T“ formos lieptą. Už liepto pastebėsite Kretuonos upelį, ištekantį iš Kretuonos ežero. Kretuonos ežeras yra didžiausias Aukštaitijos nacionaliniame parke ir dėl didžiulės saugomų paukščių įvairovės paskelbtas ornitologiniu draustiniu. Mokslininkai Kretuono ežere yra aptikę IX tūkstantmečio per. Kr. gyvenviečių liekanų.
Jeigu paėjėsite 350 m. nuo Žeimenų kranto, atrasite senąjį Pakretuonės vandens malūną, pastatytą šalia Kretuonos upelio. Malūnas puikuojasi įspūdingomis kaskadomis, po kuriomis visuomet smagu pasipliuškenti karštą vasaros dieną! Tiesa, šiuo metu čia įrengta poilsio ir sveikatingumo stovyklą, priklausanti Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Atvykę turistai už simbolinį mokestį į teritoriją įleidžiami, todėl gali pasimėgauti malūno teikiama vandens pramoga.
Nuo Pakretuonos upelio nuplaukus apie 4,5 km., daugiausia dešinėje Žeimenų ežero pusėje matysite Kaltanėnų miestelį. Plaukiant vingiuotu ir siauru Žeimenų ežeru ir laikantis dešinės kranto linijos, plaukiant link Kaltanėnų, Jūs pateksite į Žeimenos upę!
Nuo Kaltanėnų miestelio, praplauksite po tiltu, esančiu virš Žeimenos upės. Žeimena srovena pro pievas, kuriose stūkso Kaltanėnų dvaro parko liepos.
Jeigu turite laiko iki starto pradžios, apsidairykite aplink: Kaltanėnų panoramoje išvysite neogotikinio stiliaus vieno bokšto Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčią, pastatytą iš raudono molio plytų 1909-aisiais metais. Bažnyčia buvo statyta net šešis metus! Jeigu turite kelias minutes, nužingsniuokite iki Kaltanėnų dvaro svirnų. Tai dviejų aukštų, liaudiškojo klasicizmo statinys mediniais rąstais ręstas dar 1838-aisiais.
Plaukdami Žeimena pasroviui ties Šakališkės kaimu priplauksite pirmąjį Žeimenos dešinįjį intaką – Kiaunos upę.
Praplaukus intaką ir nusiyrus ~1,7 km., praplauksite dar vieną nedidelį kaimą – Naująją brastą. Dar už ~3 km. atrasite ir Luknos kaimą, ties kuriuo srovena antrasis Žeimenos dešinysis intakas – Luknelė. Ši upė nors ir trumpa (~15 km.), tačiau labai ekstremali: gausu medžių užtvarų, sunku prasilenkti, todėl maršrutų šia upe nesudarinėjame. Nuo Luknelės intako nuplaukus ~5 km., dešinėje Jūsų plaukimo pusėje pamatysite Jusių kaimą. Šalia šio kaimo yra trečiasis Žeimenos dešinysis intakas – žiotyse meldais apaugusi Sirgėlos upė. Ši upė yra neilga, pasižyminti silpna srove, tekančia iš Sirgelio ežerėlio.
Ties Sirgėlos upės žiotimis vieta baigiasi Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija, prasideda Žeimenos ichtiologinis draustinis. Jis tęsiasi iki Žeimenos ir Neries upių santakos. Ichtiologinio draustinio paskirtis – saugoti lašišų, šlakių ir upėtakių nerštavietes.
Nuo Sirgėlos upės žiočių nuplaukus dar apie 1 km ir įveikę du staigius Žeimenos vingius, atsidursite ties protaka, jungiančia Žeimenos upę su Telio ežeru, tai trumputė Šventelės upelė. Nukeliavę dar apie 5 km pasieksite Švenčionėlių miestelį. Jame yra parduotuvių, kavinukių, vaistinių. Atplaukę iki Švenčionėlių išsilaipinkite prieš pirmąjį tiltą, vietinių žmonių vadinamą Kirulio tiltu. Priešais jį yra patogi smėlėta maudykla. Ten Jūsų jau lauksime mes.