Upė Būka – Lūšių ež. (iki „Super baidarių“ bazės)

Upė Būka – Lūšių ež. (iki „Super baidarių“ bazės)

31 km. 2 dienos su pertrauka/nakvyne

Vingiuota Būka iki pat Baluošo ežero teka išskirtinai tik miško vietovėmis. Kairiajame jos krante stūkso Ažvinčių giria, dešiniajame – Vyžių miškas. Aplinkiniai miškai ir girios maitina upę savo vandenimis, todėl Būka yra viena švariausių Lietuvos upių. Kadaise Būka tarnavo kaip sielių plukdymo kelias. Upėje pastebėsite medinių užtvankų liekanų, kurios buvo skirtos pakelti vandens lygį, kad sieliai laisvai praplauktų.

Maršrutą pradėsite Ineigos stovyklavietėje. Čia patogu pasiruošti žygiui, į seklų upės krantą leisti baidares.
Būka yra kiek siauresnė, nei įprastos didžiosios upės, vingiai čia mažesni, todėl niekada nežinai, kas laukia už posūkio. Kadangi upė teka per drėgnus miškus – pakrančių augalija čia yra įvairesnė, o patogių sustojimo vietų yra kiek mažiau.
Netrukus pakeliui jus pasitiks Vaišnoriškiškės kaimo gyventojų lieptai su senovinio liaudies stiliaus pastatais. Kaimą dalija senasis Tauragnų – Braslavo vieškelis, kuris buvo svarbi prekybos kelio Vilnius – Ryga dalis. Ten, kur vieškelis kerta Būkos upę, dešiniajame krante stovėjo sena smuklė, minima jau 1765 m. Pirmasis dvaras šiame kaime buvo įkurtas 1830 m., o vėliau buvo įkurti dar keturi dvarai. Paslaptingiausiu pastatu čia buvo laikomas kluonas, kuriame, kaip tariama, girdimi ten gyvenančių naminukų garsai.

Nuo Vaišnoriškės kaimo susiaurėjusi upės vaga tampa vingiuota, vandens tėkmė – stipresnė. Vingiuose pasitaiko gilesnių duobių. Plaukdami aptiksite kelias įspūdingas medžių sąvartas, atsiradusias seniems medžiams nuo stačių smėlėtų skardžių nuvirtus į upę. Keliose vietose baidares galbūt teks perkelti per medžių užvartas arba pervilkti krantu. Nepamirškite, kad keliant baidarę per medžio užvartą, abiejų komandos narių veiksmai turi būti darnūs! Antraip gresia neplanuotos maudynės upės vandenyse. Tai, žinoma, ekstremalus nuotykis, suteikiantis gerų emocijų. Kai kur upės vaga išsišakoja į dvi dalis. Viena iš jų – netikra vaga, pasibaigianti aklaviete ir kemsynais. Priplaukę tokį įšsišakojimą, iš vandens augalų judėjimo nustatykite, kuria upės šaka laisvai teka vanduo. Ten ir plaukite. Pasigėrėję Būkos vaizdais ir įveikę visas jos kliūtis, įplauksite į Baluošo ežerą. Jis atsiveria nuostabaus grožio peizažu: ežere stūkso 7 salos, tapybiškai vingiuoja pušynais apaugusi kranto linija. Įplaukę į Baluošą dešinėje pusėje aptiksite Adomragį. Tai graži vieta apsistoti, pasistiprinti maistu. Jeigu plaukiate ne vieni, čia galite palaukti, kol susirinks visa jūsų komanda. Adomragyje atrasite ir puikią maudynių vietą. Ypač skaidrus atabradas yra pačiame rago smaigalyje.

Labai prašome visų – nepalikite šiukšlių. Išmesti jas galėsite nakvynės arba finišo vietoje.

Toliau Baluošo ežeru plaukite pietryčių kryptimi iki priplauksite betoninį tiltą, jungiantį Baluošo ir Baluošykščio ežerus. Bus apie 1,5 km kelio arba 15-20 min. plaukimo. Jums reikia taikyti į priešingą ežero krantą. Kairėje turi likti Liepų sala, dešinėje – iškyšulys, vadinamas Beržaragiu. Nuo Beržaragio iškyšulio pamatysite betoninį tiltą – reiks plaukti po juo.

Iš Baluošo ežero išteka 150 m ilgio upelis. Jo smagi srovė nuplukdys jūsų baidarę į nedidelį Baluošykščio ežeriuką. Baluošykštyje, kairėje palikę Simoniškio, o dešinėje – Vaidžiuškių kaimus, plaukite išilgai iki kito ežero galo. Ten, kairėje pusėje tarp švendrių pastebėsite Skriogžlės upelio ištakas. Skriogžlės ilgis – apie 0,9 km. Iš pradžių sekli jo vaga pamažu siaurėja ir gilėja. Upelis turi keletą staigių vingių, įrėmintų stačiais, senais medžiais apaugusiais šlaitais. Galite susidurti su medžių užvarta, kurią galima įveikti „peršokant“ baidare, varoma dideliu greičiu.

Dar už keleto vingių įplauksite į Srovinaičio ežerą. Srovinaičio ežere laikykitės dešinės kranto linijos, kol pasieksite iškyšulio formos salą, kurią aplenkę iš kairės pasieksite įžymųjį Ginučių vandens malūną (jis paskelbtas valstybės saugomu XIX a. technikos paminklu). Jame yra muziejus, kuriame galite pamatyti autentišką senų laikų malūno įrangą, kuri ne tik ilgai grūdus malė, bet net elektrą gamino. Išsilaipinę dešinėje vandens malūno užtvankos pusėje, perneškite per ją (per asfaltuotą kelią į kitą pusę, palei upelio srovę) baidares. Nepraleiskite puikios progos išsimaudyti po vandens srove, krintančia iš užtvankos lovio!

Nuo malūno toliau plaukite Srovės upe, kol išsišakos upeliai – jums reiks sukti į kairę. Toliau laukia viena įdomiausių kelionės dalių – Ginučių kaimas. Pamatysite gražiai sutvarkytas sodybas, lieptus, praplauksite po dviem tiltais. Už Ginučių kaimo plaukiant upeliu pasieksite Asėko ežerą. Laikykitės dešinės ežero pusės, kol išplauksite į Asėkos upelį. Čia pasijusite kaip džiunglėse, o jei staptelsite akimirkai, nors srovė čia ir taip bus labai rami, išgirsite daugybę nuostabių paukščių garsų.

Praplaukus Asėkos upelį įplauksite į Linkmeno ežerą, kurio vakariniame krante išvysite įžymųjį Ladakalnį – 176 m virš jūros lygio iškilusią kalvą. Nuo jos viršūnės atsiveria nuostabūs vaizdai: neaprėpiami girių plotai ir miškuose skendintys ežerai. Besigėrėdami nuostabiais gamtos sukurtais vaizdais, baidares sukite į kairę ir laikydamiesi kairės kranto pusės už maždaug pusės kilometro pasieksite Unksties sąsiaurį, jungiantį Linkmeno ir Asalnyksčio ežerus.
Patekus į Unksties sąsiaurį, juo plauksite šiek tiek daugiau nei 1 kilometrą, nuplaukus pusę sąsiaurio trajektorijos, praplauksite pro mediniu polių tiltu. Šis tiltas jungia iš dešinės Jums matomą Salų pusiasalį su kairėje amžių skaičiuojančiu Linkmenų mišku.

Salų pusiasalis ypatingas tuo, kad jame įsikūrę du kaimai: Salos I ir Salos II. Abu jie yra savotiškame pusiasalyje, kurį skalauja Asalnykščio, Linkmeno, Alksno ir Alksnaičio ežerai. Vienintelis kelias pusiasalio kaimų gyventojams keliauti sausuma veda iš Antalksnės kaimo. Salų kaimeliai išsiskiria unikalia architektūra ir išdėstymu, todėl čia įsteigtas salų kultūrinis rezervatas. Deja, nuo XIX a. išliko tik pirkia ir svirnas. Kiti pastatai statyti XX a. pradžioje.
Pusiasalis, apie kurį pasakojame yra Jūsų plaukimo krypties dešinėje pusėje. Kairėje pusėje taip pat yra itin įdomi istorinė vietovė – pušynais ir beržais apaugęs Puziniškio piliakalnis, į kurį remiasi jau minėtas medinis tiltas. Statūs, iki 20 metrų aukščio, piliakalnio šlaitai iš vakarų pusės juosia gynybinio pylimo liekanos. Galbūt ir čia norėtumėte apsilankyti?

Kol spręsite plaukti toliau ar pakopinėti piliakalniu, pažvelkite į vandenį, teliuskuojantį sąsiaurio krantus: pamatysite prisitvirtinusius prie įvairių vietų žalsvos spalvos organizmus, panašius į koralus. Tai – gėlavandenės pintys – Ežerinės Durlės (lot. Spongilla Lacustris). Ežerinės durlės ir koralai yra gimininga gyvūnija, kurie priskiriami paprastųjų bestuburių grupei.

Sąsiaurio ilgis tik vienas kilometras, tačiau aplink jį pilna gamtos stebuklų ir etnografinių objektų. Įveikus Unksties sąsiaurį, nuirkluosite į Asalnykščio ežerą.
Kuomet įplauksite į Asalnykštį, nepasimeskite – laikykitės kairės kranto linijos ir Jums plaukiant teisinga kryptimi Gimžiškės sala liks Jūsų dešinėje pusėje. Plaukiant tolumoje pamatysite susiaurėjimą, kurį perplaukus pateksite į Asalnų ežerą. Susiaurėjimo kairėje pusėje pamatysite Puziniškio kaimą. Puziniškio kaimas įsikūręs ant kalvos, nuo kurios atsiveria įstabus Asalnų kraštovaizdžio draustinis.

Asalnų ežere plaukite tiesiai prisilaikydami dešinės kranto linijos. Plaukdami šia kryptimi pastebėsite, kad ši ežero dalis pradeda siaurėti. Kuomet pateksite į ežero siaurąją dalį (tarsi rankovę), kairėje pusėje pamatysite Dringykščios upę (dar vadinamą Meira). Upė atiteka iš Dringykščio ežero, o iš karto už upės saulė kaitina žemdirbių gyvenvietės – Meironių kaimo stogus, kurie Jus lydės iki tol, kol įplauksite į Lūšių ežerą.
Yra įdomi Meironių kaimo tradicija: per Sekmines ūkininkai savo karvutes papuošia gėlių vainikais ir plukdo jas į priešais esančio rago krantinę, kurį vietiniai praminė Pabiržiu. Ten karvutės yra paleidžiamos ganytis laisvėje iki pat rudens ir parplukdomos per Mykolines. Melžėjos kas rytą, vakarą plaukia valtimi pamelžti karvučių ir plukdina šiltą pieną namo.

Taigi, praplaukus kairėje pusėje esantį Meironių kaimą ir dešinėje – Pabiržio ragą, pateksite į Lūšių ežerą.
Nuo šios vietos, laikantis dešinės kranto linijos plaukite apie 3 km., kol pamatysite lieptus, ten ir bus mūsų bazė – jūsų finišas – „Super baidarės“.