Maršrutai

Organizuojame maršrutus Žeimena, Kiauna, Būka, Lakaja bei Aukštaitijos ežerais. Galime parengti maršrutą atitinkantį Jūsų galimybes ir pageidavimus!!!

Keliaujantiems baidarėmis duodame aiškius, neparšlampamus žemėlapius, paaiškiname kur galima finišuoti ir visada pasiūlisime Jums labiausiai tinkanti maršrutą.

Vienadieniai maršrutai:


1. Kiauna ( Kiauna – Kukliai) 15 km.

2. Būka – Ginučiai ( Būka – Baluošas  -Srovinaitis-Srovė ) 18 km.

3. Žeimena (Kaltanėnai – Švenčionėliai) 16 km.

4. Ūkojas – Lūšiai (Ūkojas – Alksnaitis – Linkmenas – Asalnai – Lūšiai) 16 km.

5. Baluošas – Lūšiai (Baluošas – Almaja – Asėkas – Linkmenas – Asalnai – Lūšiai) 20 km.


Dviejų dienų maršrutai:

1. Aiseta – Kiauna – Žeimena 35 km.

2. Būka – Lūšiai ( Būka – Baluošas –Srovinatis- Almajas – Asėkas – Linkmenas - Asalnai – Lūšiai) 31 km.

3. Žeimena (Kaltanėnai – Švenčionėliai – Liūlinė) 30 km. 

4. Dringis – Žeimena (Dringis - Lūšiai - Žeimenys – Žeimena – Švenčionėliai) 42 km.

5. Ginučiai – Kaltanėnai (Aukštaitijos nacionalinio parko ežerais) 25 km.

 
Tryjų dienų maršrutai:

1. Aiseta – Kiauna – Žeimena (finišas ties Liūline) 50 km.

2. Utenas - Būka – Linkmenas – Lūšiai – Šakavai – Žeimena (finišas ties Švenčionėliais) 60 km.

3. Aisetas – Kiauna – Žeimena – Lūšiai – Linkmenas – Ūkojas 50 km.

4. Ištvermingiems ir patyrusiems – siūlome 80 km. ilgio maršrutą Žeimenos upe iki Santakos.

Žygio marštutą galite pasirinkti ar paredaguoti ir patys!

Maršrutų aprašymai :

BŪKA – GINUČIAI 18 KM (IŠPILDYMAS UPĖS/PROTAKOS 67%,  EŽERAI 33%)

      Būka – vienas iš gražiausių upelių Utenos rajone, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Išteka iš Utenykščio ežero vakarinės įlankos. Teka į pietryčius mišku. Žemupyje pasuka į pietus ir įteka į Baluošo ežerą tarp Strazdų ir Šuminų kaimų.Būka beveik visus 9 km teka miško vietovėmis. Kairiajame jos krante stūkso Ažvinčių giria, dešiniajame - Vyžių miškas. Aplinkiniai miškai ir girios maitina upę savo vandenimis, todėl Būka yra viena švariausių Lietuvos upių.Kadaise Būka tarnavo kaip sielių plukdymo kelias. Upėje pastebėsite medines užtvankų liekanas, kurios buvo skirtos pakelti vandens lygį, kad sieliai laisvai praplauktų.Toliau keliaudami gėrėsitės puikiais miško vaizdais, kurie visu grožiu atsiveria tik plaukiant upe. Jos vandenis puošia baltos lelijos, įvairūs vandens augalai. Jeigu į kelionę pamiršote įsidėti arbatžolių – nenusiminkite. Pakrantėje tarp švendrių pastebėsite ar užuosite vandens mėtas. Šių mėtų arbata labai skani!Iki Vaišnoriškės kaimo Būka labai plati, tačiau sekli, ir tik prie dugno banguojančios dumblių kasos byloja, kad upė gyva – teka.Praplaukdami pro Vaišnoriškės kaimą aplenksite kaimo gyventojų lieptus, matysite senovinio liaudies stiliaus pastatus. Kaimą dalija senasis Tauragnų - Braslavo vieškelis. Ten, kur vieškelis kerta Būkos upę, dešiniajame krante stovėjo sena smuklė, minima jau 1765 m. Pirmoji sodyba čia įsikūrė 1830 m., vėliau pastatytos dar keturios.Nuo Vaišnoriškės kaimo susiaurėjusi upės vaga tampa vingiuota, vandens tėkmė - stipresnė. Vingiuose pasitaiko gilesnių duobių. Plaukdami aptiksite kelias įspūdingas medžių sąvartas, atsiradusias seniems medžiams nuo stačių smėlėtų skardžių nuvirtus į upę.  Keliose vietose baidares galbūt teks perkelti per medžių užvartas arba pervilkti krantu. Nepamirškite, kad keliant baidarę per medžio užvartą, abiejų komandos narių veiksmai turi būti darnūs! Antraip gresia neplanuotos maudynės upės vandenyse. Tai, žinoma, ekstremalus nuotykis, suteikiantis gerų emocijų.Kai kur upės vaga išsišakoja į dvi dalis. Viena iš jų - netikra vaga, pasibaigianti aklaviete ir kemsynais. Priplaukę tokį įšsišakojimą, iš vandens augalų judėjimo nustatykite, kuria upės šaka laisvai teka vanduo. Ten ir plaukite.Pasigėrėję Būkos vaizdais ir įveikę visas jos kliūtis, įplauksite į Baluošo ežerą. Jis atsiveria nuostabaus grožio peizažu: ežere stūkso 7 salos, tapybiškai vingiuoja pušynais apaugusi kranto linija. Įplaukę į Baluošą dešinėje pusėje aptiksite Adomragį. Tai graži vieta apsistoti. Jeigu plaukiate ne vieni, čia galite palaukti, kol susirinks visa jūsų komanda, pasistiprinti maistu. Adomragyje atrasite ir puikią maudynių vietą. Ypač skaidrus atabradas yra pačiame rago smaigalyje.Įvertinę savo laiko ir fizinių jėgų atsargas nutarkite, kuria kryptimi dabar pasuksite baidarių smaigalius. Pirmas pasirinkimas - plaukti tiesiai iki upelio, jungiančio Baluošo ir Baluošykščio ežerus. Bus apie 1,5 km kelio arba 15-20 min. plaukimo. Pasirinkus šią kryptį, reikia taikyti į priešingą ežero krantą. Kairėje turi likti Liepų sala, dešinėje - iškyšulys, vadinamas Beržaragiu. Nuo Beržaragio iškyšulio pamatysite tiltą, po kuriuo prateka ežerus jungiantis upelis.Antras pasirinkimas - plaukti į Ilgasalės salą. Tai unikalus hidrografinis Lietuvos gamtos darinys, nes Ilgasalė - vienintelė Lietuvos ežerų sala, kurioje teliūskuoja ežerėlis. Ši atkarpa, lyginant su pirmuoju pasirinkimu, yra 3 km ilgesnė. Norėdami ją įveikti, nuo Adomragio iki upelio, jungiančio Baluošą su Baluošykščiu, plauksite valandą ar daugiau. Tad jei pasirinkote Ilgasalę, sukite baidarių smaigalius į kairę ir laikydamiesi kranto plaukite pietryčių kryptimi.Kairiajame krante pamatysite etnografinį, seną, gražiai sutvarkytą Šuminų kaimą. Istoriniuose šaltiniuose jis pirmą kartą paminėtas 1784 m. Pabaluošės vardu. Kaime auga apie 300 metų senumo pušis. Šuminuose buvo filmuojamas garsus lietuviškas filmas apie Tadą Blindą. Gal garsųjį Tadą - „svieto lygintoją“ netyčiomis ten sutiksite ir jūs?..:)Palikę Šuminų kaimą plaukite pro Degėsio salą link paskutinės ilgiausios Baluošo ežero salos - Ilgasalės. Pasiekę pietrytinį Ilgasalės galą plaukite įlankon, kurios gilumoje suradę upelį įplauksite į Ilgasalės salos ežerėlį. Pasisvečiavę ir juo pasigrožėję sukite atgal. Jeigu dar turėsite laiko, jėgų ir entuziazmo, keliaudami atgal link upelio į Baluošykštį, galite užsukti į Trainiškio kaimą, įsikūrusį pietiniame Baluošo ežero krante. Čia galėsite aplankyti kaimo įžymybę - 800 metų amžiaus ąžuolą. Ąžuolo vidus drevėtas, ten galima įeiti ir pajusti galingojo medžio dvasią...Iš Baluošo ežero išteka 150 m ilgio upelis.  Jo smagi srovė nuplukdys jūsų baidarę į nedidelį Baluošykščio ežeriuką.Baluošykštyje, kairėje palikę Simoniškio, o dešinėje - Vaidžiuškių kaimus, plaukite išilgai iki kito ežero galo. Ten, kairėje pusėje tarp švendrių pastebėsite Skreždos upelio ištakas.Skregždos ilgis - apie 0,9 km. Iš pradžių sekli jo vaga pamažu siaurėja ir gilėja. Upelis turi keletą staigių vingių, įrėmintų stačiais, senais medžiais apaugusiais šlaitais. Galite susidurti su medžių užvarta, kurią galima įveikti  „peršokant“ baidare, varoma dideliu greičiu. Dar už keleto vingių įplauksite į Srovinaičio ežerą.Srovinaičio ežere laikykitės dešinės kranto linijos, kol pasieksite iškyšulio formos salą, kurią aplenkę iš kairės pasieksite įžymųjį Ginučių vandens malūną.Ginučių malūnas veikė iki 1968 m. 1978 m. buvo restauruotas. Dabar malūnas paskelbtas valstybės saugomu XIX a. technikos paminklu. Jame yra muziejus, kuriame pamatysite autentišką senų laikų malūno įrangą. Malūno muziejuje galima apsilankyti gegužės - spalio mėnesiais (nuo antradienio iki šeštadienio 10 - 18 val., sekmadieniais - 10 - 15 val).  Išsilaipinę dešinėje vandens malūno užtvankos pusėje, perneškite per ją baidares. Nepraleiskite puikios progos išsimaudyti po vandens srove, krintančia iš užtvankos lovio!

KIAUNA-KUKLIAI 15 KM (IŠPILDYMAS UPĖS/PROTAKOS 89%, EŽERAI 11%)

 Kiauna - viena labiausiai vingiuotų Rytų Aukštaitijos upių ir driekiasi ji Labanoro miškais bei pelkėmis, plaukti baidarėmis joje yra labai smagu.Baidarių žygį Kiaunos upe patogiausia pradėti nuo Pakiaunio kaimo gale esančio tilto. Iš kart už jo prasideda Kiaunos kraštovaizdžio draustinis. Plauksite, stebėdami gražias Kiaunos upės pakrantes, miškus ir pelkių augmeniją. Jeigu plauksite pavasari, kol pakrantės dar neapžėlusios nendrėmis, galėsite pamatyti įspūdingo dydžio bebrų „namus“, padarytus iš dumblo, šakų, vandens žolių ir kitų gamtinių medžiagų. Praplauksite šalia Kiaunos upės įsikūrusius nedidelius ir jaukius Stirninės, Jakutiškio, Vasiuliškės, Žvirbliškės, ir Kūrinių kaimus.„Ekstremaliausia“ ir įspūdingiausia Kiaunos upės dalis prasideda nuo Vasiuliškio kaimo ir tęsiasi iki Kūrinių kaimo tilto. Šioje, mišku srovenančioje Kiaunos upės vagos atkarpoje teks įveikti apgaulingus, sraunius upės vingius ir medžių užvartas. Vietomis teks laviruoti tarp akmens riedulių. Ši vieta - viena populiariausia tarp tų vandens turizmo aistruolių, kuriems patinka apsivertus su baidare maudytis Kiaunos upės vandenyse.Praplaukus po Kūrinių kaime esančiu tiltu, jungiančiu Molėtų - Ignalinos kelią, kokius 2 km plauksite Kiaunos vaga, kurią supa medžių įrėminti upės krantai. Iš pradžių vaga labai vingiuota, po to - tiesi, papuošta gražia medžių alėja, kuri kartu su upe tarsi įsilieja į nedidelį Gilūto ežerą.Įplaukę į Gilūtą baidares nukreipkite į kairę, rytų kryptimi ir apie 0,6 km plaukite iki protakos, jungiančios Gilūto ir Sekluočio ežerus. Šiuose ežeruose tikriausiai teks susidurti su šių vandenų šeimininkėmis - gulbėmis. Šie karališkieji paukščiai, pasitikdami svečius, visada demonstruoja savo grožį...Ežerus jungiančios protakos pradžios dešinėje pusėje žaliuoja nedidelė, jauki pievelė, auksu švyti smėlėtas upės dugnas. Puiki vieta atokvėpiui ir maudynėms! Pasidžiaukite ja ir išlikite ekologiški. Gamtos mylėtojai - labai prašome visų vandens turistų šią vietą palikti švarią ir tvarkingą.Praplaukę 800 m ilgio ežerus jungiančią ir nendrėmis apaugusią protaką pateksite į Sekluočio ežerą. Plaukite išilgai ežero, rytų kryptimi. Ne veltui šis ežeras taip pavadintas - juo plaukiant baidarės dugnas sieks vešlią seklaus ežero augmeniją. Nuplaukę gerus 0,75 km iki ežero pabaigos sukite į dešinę, pietų kryptimi, ir plaukite iki pat upės ištakų.Kiaunos upės dalis, ištekanti iš Sekluočio, kartais vadinama Kernauja. Iš karto už Sekluočio ežero yra Kuklių kaimas, išsidėstęs abipus upės krantų. Kuklių kaime yra patogi finišo vieta. Išsilaipinti galima dešinėjė upės pusėje esančioje pievelėje, prieš betoninį tiltą.

ŽEIMENA-ŠVENČIONĖLIAI 16 KM (IŠPILDYMAS UPĖS/PROTAKOS 100%)

Žeimena traukte traukia vandens turistus savo plačiais ir vaizdingais slėniais, smėlingais, pušynų gobiamais skardžiais, skaidriu vandeniu ir smėlėtu upės dugnu.  Žeimena sužavi grakščiais vingiais, puikiomis stovyklavietėms prie krantų.Tai labai patogi upė - kelio čia nepastos dirbtinės ar gamtinės kliūtys. Vanduo visada skaidrus, srovė - rami ir vandeninga. Todėl plaukti baidarėmis čia malonu tiems, kurie pageidauja nesunkiai keliauti upe, nori gėrėtis gražiais vaizdais bei tiems, kurie keliauja su vaikais ir nori jaustis saugūs.Žeimena – viena švariausių Lietuvos upių, dešinysis Neries intakas. Žeimenos upės ilgis nuo ištakų Žeimenio ežere - apie 82 km; upės baseinas - apie 2800 km2. Ji teka pro smėlėtus ir skardingus pušynus, neretai įvingiuoja ir į alksniais apaugusias pelkes. Per smėlynus Žeimena teka pietų kryptimi, daug kur panirdama į miškų pavėsius. Čia, tarp daugybės jos vingių, yra užliejamų pievų, o tolėliau nuo jų – senų kaimų. Per pušynus tekančios upės vingiai labai vaizdingi. Per visą savo kelią Žeimena surenka ir daugelio upelių, upeliukų vandenis. Žeimenos vandenis papildo ir Labanoro regioninio parko girių upės, tokios kaip Kiauna ir Lakaja.Vidutinis Žeimenos nuolydis - 46 cm/km, plotis aukštupyje yra 15 - 20 m, vidutinis gylis - 0,5 - 1,5 m.Baidarių žygį patogiausia pradėti Kaltanėnų miestelyje, iš karto už tilto dešiniajame Žeimenos upės krante. Čia upė teka pro gražią pievą, kurios pakraščiai apaugę senojo Kaltanėnų dvaro parko liepomis. Prie upės patogu privažiuoti, pakanka vietos išsidėlioti baidares, žygio mantą ir pasiruošti įspūdingai kelionei.Kaltanėnų miestelyje yra dvi įdomios, lankytinos vietos. Vieną iš jų, neogotikinio stiliaus vienbokštę Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčią pamatysite nuo starto vietos.  Bažnyčia pastatyta iš  raudonų molio plytų 1903 - 1909 m. Kitas įdomus architektūros statinys - buvusio Kaltanėnų dvaro svirnas (2 min. kelio nuo starto vietos). Tai retas vad. liaudiškojo klasicizmo pavyzdys, dviejų aukštų labai senas, suręstas iš medinių rąstų 1838 m.Suleidus baidares į upę reikia plaukti pasroviui. Praplaukus Kaltanėnų miestelį maždaug už 3 km  kairiajame upės krante pamatysite įsikūrusį nedidelį Šakališkės kaimą. Ties juo Žeimenos vandenis papildo pirmasis jos dešinysis intakas - Kiaunos upė.1,7 km nuo Šakališkės kaimo praplauksite prie dešinio Žeimenos kranto įsikūrusį kaimą. Tai Naujoji Brasta, dar už 3 km - Luknos kaimas. Ties Luknos kaimu į Žeimeną įteka jos antrasis dešinysis intakas - Luknelė. Šios upės ilgis - apie 15 km, bet siaura, pilna medžių užvartų, tad vandens turizmui netinkama. Maždaug už 5 km nuo Luknos kaimo dešinėje Žeimenos upės pusėje įsikūręs Jusių kaimas. Ties juo į Žeimeną įteka nedidelė Sirgėlos upė, atitekanti iš Sirgelio ežero. Jos srovė silpna, o žiotys apaugę meldais.Ties Sirgėlos upės žiotimis baigiasi Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija, prasideda Žeimenos ichtiologinis draustinis. Jis tęsiasi iki Žeimenos ir Neries upių santakos. Ichtiologinio draustinio paskirtis - saugoti lašišų, šlakių ir upėtakių nerštavietes.Paplaukus dar apie 1 km ir įveikus du staigius Žeimenos vingius, atsidursite ties protaka, jungiančią Žeimenos upę su Telio ežeru, į kurį savo ruožtu įteka Šventelės upė (Šventelė - pirmas kairysis Žeimenos intakas).Jei plaukiate dvi dienas, ši vieta - dviejų dienų baidarių žygio maršruto vidurys. Todėl patartina plaukiant toliau atrasti tinkamą vietą stovyklavietei. 

Antra diena

5 km žemiau Šventelės upės žiočių praplauksite pro betoninį tiltą, vietinių žmonių vadinamą Kirulio tiltu. Štai čia ir prasideda kairiajame Žeimenos upės krante prieš kelis šimtmečius įsikūrusio Švenčionėlių miestelio ribos. Rašytiniuose šaltiniuose Švenčionėliai paminėti XVII a, pabaigoje. Dabartinio Švenčionėlių miesto šiaurinėje dalyje Viduramžiais būta Juodiškio dvaro ir kaimo. Miestas pradėjo augti po to, kai 1862 m. buvo nutiestas Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelis, pastatyta geležinkelio stotis. Švenčionėliai buvo tapę geležinkelininkų miestu, nes pro miestą ėjo ir siaurasis Panevėžio - Lentupio geležinkelis, kurio atšaka siekė Adutiškį. 1900 m. miestelis kone visas sudegė, bet greitai buvo atstatytas. Pradėjo kurtis pramonės įmonės, 1907 m. buvo pastatyta medinė bažnyčia, įsteigta mokykla. 1920 m. Švenčionėliai gavo miesto teises. 1924 m. ten pradėjo dirbti degtukų šiaudelių fabrikas. Miestas smarkiai nukentėjo per Antrajį pasaulinį karą: buvo sunaikinta virš 200 miesto pastatų, 1941 m. miške kitapus Žeimenos buvo sušaudyta 8000 žmonių. Pokariu prasidėjo intensyvūs miesto atstatymo darbai. Dabar Švenčionėliai - jaukus ir gražus miestas, pramonės, amatų bei mokymo ir kultūros centras. Norintys apsipirkti čia ras pakankamai aprūpintas parduotuves, vaistinę, neblogą knygynėlį miesto centre, šiuolaikiškas kavines. Už 2km. nuo Kirulio tilto praplauksite pėsčiųjų tiltą, jungiantį kairėje upės pusėje išsidėsčiusi miestelį su kaimu dešinėje upės pusėje bei Švenčionėlių mišku. Plaukdami pamatysite gražias smėlio atodangas, upę supančius pušynus. Už 3km. nuo pesčiųjų tilto praplauksite dešinėje esantį kaimą, turinti savitą, įdomų vardą - Garnys. Iš karto už Garnio kaimo pamatysite pėsčiųjų tilteli. Nuo čia iki finišo vietos dar lieka 8 km kelionės. Štai ir betoninis tiltas, šalia - Liūlinės kaimas. Čia yra 2 dienų baidarių žygio Žeimenos upe pabaiga. Išsilaipinti reikia dešinėje, iš karto už tilto.