Lankytinos vietos

 Lūšiai (ežeras prie kurio įsikūrusi mūsų sodyba) - ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajone, apie 6 km į vakarus nuo Ignalinos, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Pakrantės miškingos, šiaurėje ir pietvakariuose auga platūs nendrynai. Rytiniame pakraštyje yra Palūšės kaimas, vakarinėje pakrantėje įsikūrusi mūsų sodyba, šiauriniame krante – Meironų kaimas. 1977 m šiaurinėje ežero pakrantėje pastatyta 15 dekoratyvinių medžio skulptūrų, vakaruose yra ilga Lušykščio ežero įlanka. Būtent nuo Lūšių ežero dauguma turistų pradeda savo keliones. Jie šiaurinėje ežero pusėje sąsiauriu pasuka į Asalnų ežerą arba į Šakarvos ežerą pietų pusėje.
    Lūšių ežeras tarsi uostas turistam, išplaukus iš mūsų bazės, per vieną dieną valtimis arba baidarėmis galite aplankyti beveik visas gražiausias Nacionalinio parko vietas, kelionę baigiant Kirdeikių kaime, arba atvirkščiai pradedant Kirdeikiuose, baigiant pas mus.
    Kadangi esu kilęs iš šio nuostabaus gamtos kampelio, galiu turistams patarti ne tik paplaukioti, bet ir pažvejoti, nes būtent Lūšių ežeras yra laikomas pats žuvingiausias ežeras Nacionaliniame parke. Čia galima pagauti lydekų, ešerių, kuojų, raudžių, karšių, lynų, ungurių, stintų, seliavų. Karšių nėra labai daug, tačiau sugaunami labai dideli, net 3 - 6 kg. Lūšių ežeras garsėja įspūdingo ilgio aukšlėmis, kurios užauga net iki 25 - 27 cm ilgio ir sveria apie 75 - 100 gramus. Šiame ežere yra stintų bei seliavų, kurių žūklė yra labai specifinė, tad gausesniais šių žuvų laimikiais gali pasidžiaugti tik prityrę meškeriotojai.
    Kadangi ne tik žvejyba daugumai turistų rūpi, siūlau aplankyti ir Palūšės kaimą. Uoste palikus prišvartuotus laivus ar baidares, nueiti iki nuostabiosios Palūšės bažnyčios, kuri puikavosi ant popierinio Lito, kol jis nebuvo pakeistas metaliniu.
    Būtent Palūšėje vyksta įvairus renginiai, yra puikus paplūdimys, kavinė, todėl grįžtant į mūsų bazę galite užsukti pavalgyti ir pabūti turistų šurmulyje, o paskui grįžti pas mus ir ramiai atsikvėpti, nes mūsų vienkiemyje Pabiržėje rasite ramybę, atsipalaiduosite ir pailsėsite.


Čia ne turistinis kaimelis, čia ir ne kaimas kur namas prie namo, čia tik gamta ir Tu !

Apie tai ką pamatysite, plaukdami Aukštaitijos Nacionalinio parko ežerais ir upeliais:

    Botanikos takas - norinčius geriau pažinti įvairiarūšę parko augaliją kviečia botanikos takas. Jis įrengtas prie Lūšių ežero, tarp Palūšės ir Meironių kaimų. Tako ilgis - 3,5 km. Jo trasa pažymėta specialiu ženklu – baltu kvadratu su žalia įstrižaine. Šiame take galima pamatyti apie 150 augalų rūšių, iš kurių 9 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

    Palūšės kaimas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1651 metais. Palūšė nuo senų laikų didžiuojasi savo medine bažnytėle, statyta 1750 metais, kuri laikoma seniausia medine bažnyčia Lietuvoje. Dabartiniu metu Palūšė tapo turistiniu požiūriu svarbiausia Aukštaitijos Nacionalinio Parko gyvenvietė, vartai į turistinius takus ir vandens trasas. Palūšės krašto muziejinėje ekspozicijoje bibliotekos patalpose galima susipažinti su krašto istoriniais, kultūriniais eksponatais.
 
    Palūšės bažnyčia su varpine pastatyta 1750 metais. Kunigas Juozapas Baziliauskas nuosavoje, iš tėvų paveldėtoje žemėje pastatė Šv. Juozapo, savo globėjo, medinę bažnyčią. Istorija byloja, kad vienintelis statyboje naudotas instrumentas buvo kirvis. Aštuonkampė varpinė, primenanti lietuvių senovinių medinių pilių sargybos bokštą, yra vienintelė tokia Lietuvoje. Bažnyčios ansamblis su varpine paskelbtas architektūros paminklu, vienas gražiausių Lietuvos medinių architektūros ansamblių.

    Ladakalnio apžvalgos aikštelė 175 m aukščio virš jūros lygio kalnas, stūksantis Šiliniškų gūbrio kalvų grandinėje, kuri lyg pašiaušta drakono ketera nutįsta į abi puses kiek tik užmato akys. Manoma, kad ant šio kalno buvo aukojamos aukos baltų gyvybės deivei Ladai – Didžiajai Motinai, viso pasaulio gimdytojai. Nuo šio kalno atsiveria nuostabi panorama: matosi net 6 ežerai. Ladakalnis paskelbtas geomorfologiniu gamtos paminklu.

    Ginučių piliakalnis 9-12 a archeologijos paminklas. Manoma, jog čia stovėjusi garsioji Linkmenų pilis, H. Vartbergės aprašyta dar 1373 metais. Ant piliakalnio stovi paminklinis akmuo, bylojantis, kad prieš karą čia lankėsi prezidentas Antanas Smetona.

   Ginučių vandens malūnas greitai švęsiantis dviejų šimtų metų sukaktį - vienintelis iš šešių parke esančių vandens malūnų, išsaugojęs autentišką įrangą. Ginučiu vandens malūną 19 amžiuje pastatė ponas Gimžauskas. Vėliau malūnas perėjo kaimo nuosavybėn. Šiuo metu jame atnaujinta ir įrengta vandens malūno ekspozicija. Malūnas veikė iki 1968 metų. Jame ne tik miltus malė - metalinės turbinos sukimosi jėgą Ginučių kaimo gyventojai naudojo elektros gamybai. Dabar malūnas saugomas valstybės kaip 19 amžiaus technikos paminklas. Ekspozicija antrame aukšte pasakoja apie duonos kelionę ant stalo.

    Meironų kaimas – gatvinis kaimas Aukštaitijos Nacionaliniame. parke, Ignalinos rajono šiaurės vakaruose. Kaimas yra tarp ežerų: šiauriniame kaimo pakraštyje telkšo Dringykščio ežeras, pietiniame – Lūšių. Meironis supa Palūšės ir Linkmenų miškai. Į rytus nuo kaimo yra Ekologinio švietimo centras, į vakarus – poilsiavietė prie Lūšių ir Asalnų protaikos. Jau apie 100 metų kaime gyva tradicija: kasmet per Sekmines gėlių vainikais papuoštos karvės plukdomos į Lūšių ežero pusiasalį, vadinamą Pabiržiu (link Pabiržės kaimo). Atgal gyvuliai parplukdomi rudenį, prieš Mykolines.

     Senovinės bitininkystės muziejus-Tai viena iš įdomiausių ir gausiausiai lankomų Aukštaitijos nacionalinio parko vietų. Muziejus duris atvėrė 1984 m. Muziejaus darbuotojai papasakos apie bitininkystės raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų. O bičių dievo Babilo skulptūroje telpa ir bičių šeimyna. Jų sunešto medaus galima paragauti muziejuje. Tik ragaudami medų atminkite - tam, kad prineštų šaukštą medaus, 200 bičių darbuojasi visą dieną.Muziejus lankytojus priima nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d., kasdien (išskyrus pirmadienį) nuo 10 iki 19